Euranet Plus: „Kas, jeigu?“. Ar keičiasi požiūris į privalomąją karo tarnybą?

Po 2014 m. Krymo aneksijos, dalis Europos valstybių nusprendė grįžti prie privalomosios karo tarnybos. Dar didesnis impulsas stiprinti kariuomenės pajėgumus ir didinti karių gretas atsirado 2022 m. vasarį – prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą.Tarp europinių NATO šalių jaunuoliai šaukiami atlikti karo prievolę dešimtyje valstybių – taip pat ir Lietuvoje. Tiesa, tarnybos modeliai skiriasi – pavyzdžiui, Norvegijoje šaukiami ir vyrai, ir moterys, tarnyba trunka metus ir ilgiau, tuo metu kaimyninėje Latvijoje vaikinai tarnauja 11 mėnesių.Šįmet Lietuvoje atlikti pradinę karo tarnybą pašaukta apie 5 tūkst. jaunuolių – pirmieji šauktiniai į tarnybos vietą jau išvyko vasario pradžioje. Sprendimų priėmėjai ir kariškiai neabejoja, kad ilgainiui valstybė pereis prie visuotinio šaukimo – tai, anot jų, tik laiko klausimas.O kaip į tarnybą žiūri patys šauktiniai? Ar jauno žmogaus požiūris į karo prievolę keičiasi? Pokalbis su Karo komendantūrų valdybos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriumi Arūnu Balčiūnu bei finansų ministro patarėju, atlikusiu nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Juliumi Janulevičiumi.Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/