Gimtoji žemė. Jaunimas laluodavo garbiausiems kaimo gaspadoriams

Antrąją Velykų dieną – pažintis su šventės papročiais Mažojoje Lietuvoje. Drevernoje gyvenanti Virgina Asnauskienė lietuvininkų tarme pasakos kaip vaikai ir jaunimas švęsdavo Velykas. Jaunimas vaišes savo pasilinksminimams surinkdavo lankydami garbiausius kaimo gaspadorius ir laluodami. Gražus paprotys buvo pagerbti krikšto tėvus, nunešti jiems dovanų velykį, taip lietuvininkai vadindavo margutį.Marcinkonių seniūnijoje yra viena nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių – Musteikos kaimas. Šiame etnografiniame kaime iki šių dienų išlaikyta kaimo savastis, tradicijos. Velykos – pati didžiausia šventė Musteikos kaime.Panevėžio rajone, Vadokliuose, šv. Velykų rytą vaikai bėga į kiemą paklausyti, ar nuo bažnyčios pusės aidi būgnų garsai. Senovinio būgno mušimas Velykų rytą – tradicija, be kurios į šį kraštą gražiausia pavasario šventė neateina. Apie į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktą tradiciją pasakoja Vadoklių kultūros centro renginių organizatorius Dovydas Butkus.Įdomu žinoti. Aukštoji araukarija panaši į eglę, tik švelniais spygliukais padengtomis šakomis. Šis šiltųjų kraštų augalas natūralioje gamtoje užauga iki 70 m. Lietuvoje auginamas tik oranžerijose arba namų sąlygomis. Ko reikia, kad šiuo augalu nenusiviltume ir jis ilgai puoštų namus? Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė