Gimtoji žemė

Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė Vaiva Narušienė savo objektyvą nukreipė į žmones, kuriuos buria bažnyčia.„Kai fotografuojamos bažnyčios, dažnai matome daug fasadinio grožio – pačią bažnyčią, orius kunigus, iškilmingą aplinką. O aš, fotografuodama atlaidus ir bažnytines šventes, pirmiausia stengiuosi pamatyti žmogų, kuris ateina į bažnyčią“, – sako fotografė Vaiva Narušienė.Ved. Kristina Toleikienė.

Nuo jautienos mėgėjų trūkumo – iki 3 milijonų ekspertų. Tokį tikslą kelia mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos rajono. Jo nuomone, sektoriaus ateitį lems ne tik išmaniosios technologijos ūkiuose, bet ir vartotojų žinios bei skonis. Ūkininkas rengia edukacijas, organizuoja jautienos valgymo festivalį ir siekia, kad lietuviai ne tik dažniau rinktųsi jautieną, bet ir išmoktų atpažinti kokybišką jos skonį. Kol kas statistika kukli – per metus vienas Lietuvos gyventojas suvartoja vos 6 kilogramus jautienos, kai kiaulienos suvalgoma 52, o paukštienos – 37 kilogramai.Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė mėgėja Vaiva Narušienė fiksuoja žmones, kuriuos buria bažnyčia. Jos darbuose atsiskleidžia bendruomeniškumas, tarpusavio santykiai ir gyvas tikėjimas.Mėtų rūšių gausu, o vasara – geriausias metas mėgautis jų šviežia arbata, sako vaistinių augalų augintoja, agronomijos mokslų daktarė ir ūkininkė Ingrida Virbilienė. Ji pasakoja apie vasarą augančių vaistinių augalų naudą žmogaus sveikatai ir pataria, kuo verta papildyti kasdienį valgiaraštį.Ved. Kristina Toleikienė

Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų stalo atsiduria kiauliena.Liepos 6-oji – Valstybės diena. Laidoje išgirsite, kaip ją mini Lietuvos ūkininkai ir kuo jiems svarbios Mindauginės.Ved. Kristina Toleikienė

Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūrų vadovų tinklo sekretoriato funkcijas. Sekretoriato tikslas – stiprinti Europos maisto saugos institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad tinklas veiktų efektyviai.Rubrikoje „Miestietis kaime“ – pažintis su ilgus metus Šilutėje gyvenusia Ieva Bertulyte-Palileike, kuri su šeima persikėlė į Kupiškio rajoną ir prosenelių žemėje nusprendė auginti gėles. Moteris sako, kad sodyboje niekada nesi vienas – net ir kavą rytais tenka gerti paukščių draugijoje.Ved. R. Simanavičienė

Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti vertinamas per emocinę liniją, jis turi būti vertingas organizmui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti maisto technologams kuriant visavertį maistą?Kauno rajono ūkininkas Jonas Bavaras prieš penkerius metus įsigijo pieno ūkį. Iš pradžių buvo vilties, kad ši ūkio šaka gali būti pelninga, tačiau pastarieji metai nieko gero nežada. Augalininkystės ūkyje šalia to dirbantis ir verslą Norvegijoje turintis Jonas sako, kad uždarbio už pieną užtenka tik paskoloms sumokėti. Ūkio atsisakyti nelengva – tai ir šeimos tradicijos.Rubrika „Užsienio naujienos“. Vasaros saulėgrįža žymi astronominę vasaros pradžią. Ji Europą užklupo beveik nepakeliama karščio banga. Prancūzijoje dėl jos žmonės bėga iš miestų į kaimus, o vynuogynuose ūkininkams tenka koreguoti darbo grafiką.Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Duomenų rinkimas pasiteisina ne tik pačiam ūkininkui, bet ir leidžia įvertinti gyvulininkystės situaciją šalies mastu. Ką svarbu žinoti apie naują ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarką, pakomentuos ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.„Žydinčiame lauke“ Kupiškio rajone liepos 1 dieną vyks jau ketvirtoji Levandų žydėjimo šventė. Kaip pavyksta užauginti tokias levandas, kurios traukia ne tik bites, bet ir norinčius pasigrožėti žmones, papasakos Jolita Janušonienė.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kaip, nestokodama kūrybiškumo, Jurgita Marazienė pasitelkia gamtos turtus – vaistažoles, prieskoninius augalus, bičių produktus – ir kuria įvairiausius gaminius. Nuo arbatų, prieskonių iki smilkalų ar brandinto muilo.

Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, bet ir ūkiuose laikomus galvijus. Kaip jiems pagelbėti ištverti kaitrą ir vėliau greičiau atsigauti pataria LSMU Veterinatrijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai.Pieno ūkį Biržų rajone įkūrusi ūkininkė Aušra Ratkevičienė pasakoja, kad pieno priduoti supirkimui neapsimoka, ji su šeima gamina sūrius, varškę, sviestą, taip pat apie tai veda edukacijas mugėse.Stumbrai ir jų įpročiai – juos pristato Krekenavos girininkijos stumbrininkas Eugenijus Družas ir Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas.Ved. Arneta Spaičė

Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono atvirauja, kad teko pjauti keliolika metų augusius vaismedžius, Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius dar nežino su kiek medžių teks atsisveikinti. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sako, kad nuostoliai šiuo metu skaičiuojami visoje Lietuvoje, bus tikimasi kompensacijų.Pokalbis su Pasvalio rajono žolininke Adele Karaliūnaite apie nykstančią gamtą, žmonių požiūrį į aplinką ir nepaliaujamą mokymąsi.Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas 360 ha ūkyje paprastai augina tradicines augalininkystės ūkiams kultūras, bet pastaraisiais metais eksperimentuoja. Pernai augino sojos keletą hektarų, bet patyrė nuostolių, todėl šiemet sojos nesėjo. Tačiau ėmėsi kito eksperimento ir pasėjo linų sėmenims. Kas skatina ūkininką ieškoti pelningesnių augalų ir, nepaisant nesėkmių, toliau eksperimentuoti?Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui.Tikimasi sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai. Kaip?- aiškina ministerijos kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Pupšytė. Žemdirbių nuomonės skiriasi: asociacijos Kooperacijos kelias vadovas Jonas Kuzminskas mano, kad numatyti tik kosmetiniai pakeitimai, o Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius Kižauskas įsitikinęs, kad pataisos palegvins kooperatyvų veiklą ir gal paskatins plėtrą.Tauragės rajone esantis ūkis „Kanapės galia“ savo išskirtinumu žinomas ne tik rajone. Jo šeimininkas Gintautas Žebelys ekologiškai jau aštuonerius metus augina pluoštines kanapes ir gamina natūralius sertifikuotus ekologiškus produktus: arbatas, baltymus, spaudžia aliejų. Kaip tvarkosi neįprasto ekologinio ūkio šeimininkas ir kam jam Perkūno, Žemynos ir Medeinos medinės skulptūros?Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – penktadienį, birželio 26 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, vienijantis 30 ūkininkų dirbančių 10 000 ha, ėmėsi ir pluoštinių kanapių perdirbimo. Inovatyvi įranga, moderni laboratorija leidžia gaminti ne tik pluoštinių kanapių, bet ir kitų augalų ekstraktus, kitokią produkciją, kurios 95% eksportuojama į Vakarų Europos šalis. Anot kooperatyvo direktoriaus Ričardo Barakūno, galimybių eksportui dabar bus daugiau, nes Seime buvo priimtos įstatymo pataisos, leidžiandžios gaminti ir eksportuoti produktus pagal tų šalių reikalavimus. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė patvirtinta, kad po 8 mėnesių nesutarimų pavyko rasti bendrą sprendimą ir įstatymo pataisos įsigalios nuo liepos 1d.Valstybei priklausančios bendrovės “Genetiniai ištekliai” Šeduvos avininkystės padalinyje laikomos Lietuvos juodgalvių avių geno fondas ir vietinių šiurkščiavilnių avių selekcinis branduolys. Iš bendrovės fermų įsigytos avys, tarsi, garantuoja ir ūkininkų, ir pavienių augintojų sėkmę. Tačiau, bendrovės direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys akcentuoja, kad patys augintojai turi rūpintis avių vakcinacija ir primena, kad vakcinų įsigijimas kompensuojamas.Birželio mėnesį dvi dešimtys Kupiškio rajono ūkininkų keturias dienas lankėsi Danijoje. Aplankytas žemės ūkio kooperatyvas, ūkininkų ūkiai ir daugelis dalykų kupiškėnus nustebino. Danijos ūkininkai žemės paveldėti negali, neturi žemės ūkio ministerijos. Kas dar stebino? Pasakoja LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmas Aleksandravičius.Ved. Arvydas Urba

Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos. Nuo seno per Jonines pagerbiami varduvininkai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, kūrenami laužai, plukdomi vainikai. Tauragės rajono Lomių kaimo bendruomenėje tokios senos tradicijos gyvos ir jų laikomasi kasmet. Apie Joninių šventę ir kultūrinį gyvenimą Lomiuose pasakoja bendruomenės atstovai: kultūros renginių organizatorė Dalia Ramanauskienė, vietos gyventojas Jonas Elickas, ūkininkas Vaidotas Valinčius ir ilgametė bendruomenės pirmininkė, dabar muziejaus vadovė Elena Bazinienė.Radviliškio rajono jaunasis ūkininkas Jonas Čapaitis – ketvirta žemdirbių karta giminėje. Pradžią padarė prosenelis, prieš šimtmetį važiavęs užsidirbti į Ameriką ir grįžęs pirko 35 ha žemės. Iki dabar ūkininkauja dėdės, pusbrolis, tėtis ir brolis, bet Jono vardas – vienintelis. Kaip jis švenčia vardadienį, ar netenka kartais ir padirbėti, kaip jis įsivaizduoja paparčio žiedą ir kodėl šį kartą švęs pajūryje su draugais iš Latvijos?Ved. Arvydas Urba

Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja sako, kad kiekvienas gali atrasti savo versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais. Didžiulį dėmesį Rima skiria ryšiui su žirgu. Įsiklausymas yra svarbiausia sąlyga. Žirgų mylėtoja pripažįsta, kad ūkyje netrūksta ir nuotykių, kartais užsisvajojusius eržilus sunku motyvuoti ko nors naujo mokytis.

Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų. Vaidas Juška ūkininkauja savo prosenelio 1860 m. įsigytose žemėse. Vaidas – skulptorius, fotografas, studijavęs žemės ūkio mokslus, dirbęs ūkiuose Norvegijoje ir Danijoje su sūnumis muzikantais 100 ha. kuria harmoniją tarp žemės, augalų ir žmogaus. Raseinių rajone šalia Butkiškės kaimo Dubysos slėnyje laiko gyvulių, turi sodą, augina daržoves, prižiūri mišką ir teikia baidarių nuomos paslaugas turistams. Dalį derliaus perdirba ir rūpinasi, kad vartotojas atvyktų į ūkį, o ne produktus reikėtų pristatyti vartotojui.Šiomis birželio dienomis gamtoje tikras rojus: žaliuoja, žydi, kvepia, čiulba, o pavaikščioti po mišką ypatingu Akmenų rūžos pažintiniu taku dar ir naudinga. Mat gali pamatyti ir ledynmečio laikotarpio riedulius, sužinoti daugiau apie geomorfologiją, tyrinėti meniškus darbus iš akmenų. Išsamiau apie pažintinį taką pasakoja Vytautas Stonys, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Tytuvėnų regioninio parko patarėjas.Ved. Arvydas Urba

Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė ir seniūnas Valdas Ivanauskas sako, kad deklaravimas jau nusistovėjęs, vėluojančių mažai, bet yra pamirštančių deklaruoti pasėlius. Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė primena, kad yra galimybė teikti deklaracijas ir iki spalio 1 d., tačiau reikia turėti vėlavimą pateisinančius dokumentus.Šeimos ūkio kūrimo istorija ir vaikų įtraukimas į veiklas. Laima ir Algirdas Macijauskai serbentų auginimo ūkį įkūrė 2004 m. Pradžia buvo 10 ha, o dabar šeimos serbentynas – 150 ha., dalis uogų derliaus šaldomas, perdirbamas, eksperimentuojama gaminant naujus produktus. Visose veiklose dalyvauja dukra Indrė ir sūnūs Audrius ir Mindaugas su savo antrosiomis pusėmis. Ar sunku įtikinti vaikus likti kaime?Rubrika “Verta žinoti” šį kartą apie varškės sūrius. Kaip pasirinkti tinkamiausią ir kiek ilgai galima išlaikyti tinkamą valgyti? Patirtimi pasidalins Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė, jau dešimtmetį iš savo ūkio karvių pieno gaminanti įvairius, dabar net 20 pavadinimų sūrius.Ved. Arvydas Urba

Europos Komisija patvirtino Strateginio plano pakeitimus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Strateginio plano pakeitimai leis dar tiksliau reaguoti į žemės ūkio sektoriaus poreikius. Pagaliau rastas sprendimas ir dėl daugiamečių pievų. Nuo šiol be ūkininko sutikimo net ir penkis metus neartos kultūrinės pievos netaps daugiametėmis. Plačiau pakeitimus vertins ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis ir LŪS pirmininkas Gedas Špakauskas.Vasariška įdomybė. Žemės ūkio duomenų centro teigimu, lyginant gegužės mėnesius, šį sezoną šaltibarščiai buvo pigiausi. Jeigu namuose dubenėlis šaltibarščių tekainuos 1,46 centus, tai kavinėje galite sumokėti 7 ar 8 eurus.Rubrikoje „Miestietis kaime“. Išskirtinė pažintis su tautodailininku, drožėju Olegu Ribikausku iš Zarasų rajono. Vyras kuria autentiškas interjero lėles. Pats drožia, pats siuva rūbus ar net damoms nagu palakuoja. Interjero lėlės ne tik fiktyvūs herojai, bet ir gerai pažįstami žmonės: kaimynai, giminės.Ved. Rūta Simanavičienė

Ilgus metus puoselėtą Saulenos Pranės Krūvelienės ūkį Prienų rajone ir darbus jame perima anūkas Martynas Krūvelis. Nors pats yra architektas, bet sako susidomėjęs galimybe tęsti šeimos tradicijas. Vienintelė sąlyga, leidžianti dirbti pieno ūkyje, yra robotizuoti procesai. Nors pienininkystės šaka ir patiria sunkumų, stipriau jaustis leidžia kooperacija.Kraštovaizdžio dizaino studijos domina žmones dėl įvairialypių galimybių. Neretai studentai mokydamiesi jau gauna ir darbo pasiūlymus. Yra galimybių semtis patirties ir užsienyje. Apie šią sritį plačiau pakomentuos Vilniaus kolegijos kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedros docentė Inga Jančauskienė.Rubrika „Užsienio naujienos“. Žemės ūkio ministerijoje birželio pradžioje lankėsi EK vandenynų ir žuvininkystės komisaras Costas Kadis. Po vizito yra gerų žinių šalies žuvininkystės sektoriui. Plačiau pakomentuos Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vedėja Vilda Griūnienė.Gimtoji žemė. Ved. Rūta Simanavičienė

Baigėsi ginčai dėl mėšlo tvarkymo: ministrai pasirašė bendrą susitarimąPo ilgų ieškojimų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai –suderinti. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu. ŽŪM duomenimis, tręšiant mėšlu ir neviršijant numatytos normos 170 kilogramų azoto vienam hektarui – tręšimo planų nereikės. LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad ūkininkų lūkesčiai buvo atliepti.Kone 5 dešimtmečius gėlių ūkį Prienų rajone plėtoja Laimutė ir Levutis Barkauskai. Didžiulė ir įvairi gėlių pasiūla leidžia džiuginti ne tik vietinius gyventojus, gėlės parduodamos ir Kaune. Šeima taip pat puošia miestelius įvairių švenčių metu. Laimutė dalijasi patarimais, kokios kompozicijos atlaikys visus vasariškų orų išbandymus.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite apie Kauno rajone puoselėjamą sodybą „Zvimbianti ranča“. Nors sodyboje laikomos bitės ir patys šeimininkai sukasi kaip bitės, nes teritorija didžiulė, gausu gyvūnų. Pakalbinta Jurgita Marazienė sako, kad didžiulė atgaiva jai – levandų laukas ir šimtamečiai medžiai.Ved. R. Simanavičienė

Birželio 12 dieną baigėsi pasėlių deklaravimas. Naujausiais duomenimis, deklaruojamų žemės ūkio naudmenų trūksta vos 1 proc. Nedeklaravę laiku gali nusiraminti, nes sankcijos už vėlavimą šiemet taikomos nebus. Pasėlių deklaravimo rezultatai rodo ūkių stambėjimą, nes plotas išlieka panašus – apie 2,9 milijono hektarų, o pareiškėjų skaičius mažėja.Prienų rajone, Skriaudžiuose, esančiame žirgyne „Jojimo versija“ išskirtinis požiūris į santykį su žirgais. Didžiausias pasiekimas – pasitikėjimas, o tai lemia, kad ūkyje nėra jokios skubos, tik įsiklausymas į žirgus. Žirgyno savininkė Rima Plepienė – lyg ramybės šaltinis.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Gamta jums padėkos, jeigu lubinai žydės vazose, o ne pievose. Kuo lubinai kenkia vietinei augalijai, vabzdžiams – papasakos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Dagmara Žebrauskienė.

Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja daktarė Birutė Frerks sako, kad svarbu išsaugoti lietuviškų sodo augalų genofondą. Tai institute daroma net trimis skirtingais būdais. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė tikina, kad lietuviškos veislės yra sodų saugumo garantas.Be ūkininkavimo savo gyvenimo neįsivaizduoja Zarasų rajono ūkininkas Saulius Zakšauskas, auginantis mėsinius galvijus. Vyras neįsivaizduoja ūkininkavimo be naujausių technologijų taikymo.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių augalų savo sode neauginti, nes jie yra nuodingi ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Apie tai papasakos Vilniaus kolegijos lektorius, dekoratyvinių augalų ir želdinimo centro „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas.Ved. R. Simanavičienė

Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziejininkė Aušra Jonušytė.Panevėžio rajono bendruomenės siekė rekordo – iš 2600 marškinių pasiūta beveik kilometro ilgio Bendrystės staltiesė. Tikimasi, kad ateinantį savaitgalį ji papuoš ir vyksiančią Lietuvos bendruomenių sąskrydžio šventę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė.Ved. Arneta Spaičė

Šiųmetė žiema nustebino gausiu sniegu ir ilgesniu nei įprasta šalčiu. Pastaraisiais metais bitininkai jau buvo pratę prie švelnesnių orų, pavasariška šiluma neskubėjo ateiti. Dabar bitės dirba išsijuosusios, o bitinkai jau skaičiuoja pirmąjį medaus derlių.Bitės Jungtinėse Valstijose sparčiai nyksta dėl ten sparčiai plintančių erkių. Su jomis iki šiol padėjo kovoti mokslo įstaigos, kurių veiklą JAV Kongresas planuoja nutraukti. Reportažas apie JAV ūkininkų baimes ir laukiančius pokyčius.Kelmės rajone, Kurtuvėnų regioninio parko širdyje, miškų apsuptyje įsikūrusi Jautmalkės gamtos mokykla. Apie čia laukiančias veiklas, gamtos pažinimo galimybes ir čia gyvenančias vištas pasakoja mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir Šlėvės ūkio šeimininkė Lina Šlėvienė. Įkvėpta marčios moteris jau antrus metus savame ūkyje veda pažintines edukacijas.Ūkis Kupiškio rajone, o daržo, sodo ir miško gėrybės fermentuojamos Šiauliuose. Tokiame, savo susikurtame „burbule“ gyvena bene vienintelio lietuviško acto gamintoja Renata Fediakinienė. Pokalbis apie eksperimentus, acto gyvavimo istoriją ir dar neįgyvendintus, bet laukiančius projektus.Ved. Arneta Spaičė

Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.Ukmergės rajone įsikūręs ekologinis Leonpolio dvaro ūkis plečia uogų lysves, vaismedžių sodus ir auginamų vaistažolių plotus. Kaip ūkio gėrybės pasiekia Michelin žvaigždutėmis įvertintus restoranus pasakoja ūkio savininkas Mindaugas Stragis.Panevėžio rajono Stipruolių kaime gyvenanti ūkininkė Salomėja Skaržauskienė džiaugiasi, kad jai neberiekia nervintis dėl vis mažėjančių pieno supirkimo kainų. Darbšti moteris atsiraitė rankoves ir ėmėsi gaminti sūrius, juos parduoda turguje, šventėse ar mugėse ir taip užsidirba pragyvenimui.Ved. Arneta Spaičė

Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.Ved. Kristina Toleikienė

Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik nevystoma. Žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis pripažįsta, kad problemos slypi teisinėje sistemoje. Keisti situaciją turėtų naujas Miškų įstatymas. Žemės ūkio ministerija taip pat sudarė darbo grupę agromiškininkystės sistemos įteisinimui.Anykščių rajone, Inkūnų kaime, tautodailininkė Renata Umbrasienė ant molio perkelia močiutės siuvinių raštus – todėl jos darbai atrodo tarsi išsiuvinėti.Ved. Kristina Toleikienė

„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas.Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 500 kilogramų sraigių, šiemet – kiek mažiau. Marytė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti atsiradęs konkurentas kaime, be to, supirkimo punktai veikia ir kaimyniniuose kaimuose.Vedėja – Kristina Toleikienė

Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę įsigyti ar išsinuomoti jiems svarbius sklypus. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teiginiai apie sklandžiai veikiančią sistemą, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovo Gedo Špakausko, prasilenkia su realybe.Skaistė Skibiniauskienė, Kaune įkūrusį šunų dresūros mokyklą, kasdien dirba ugdydama žmonių gebėjimus tinkamai elgtis su gyvūnais. Po darbo ji grįžta į vienkiemį Kaišiadorių rajone, kur rūpinasi šeima ir įvairiais gyvūnais. Nors dalį jų perėmė kartu su įsigyta sodyba, laikui bėgant jie tapo svarbia jos kasdienybės dalimi. Gyvendama gamtos apsuptyje, ji vertina ne tik augintinius, bet ir aplink gyvenančią laukinę gyvūniją.Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk. Taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo, Anykščių rajono.Ved. Kristina Toleikienė

Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko dirbtuvės. Čia pat – sulūžę, sugadinti ir net šiukšlyne pabuvoję buitiniai rakandai, iš kurių gimsta meno kūriniai. „Tvarkyk – kurk“, – sako atvirų dirbtuvių įkūrėjas Eugenijus Šuldiakovas.Ved. Kristina Toleikienė

Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.Lietuva per pastaruosius 25 metus prarado daugiau nei pusę paukščių – jie nyksta sparčiausiai Europoje. Apie ūkininkų sąmoningumą ir skirtingus pasirinkimus – Europoje ieškoma sprendimų, Lietuvoje jų vis dar trūksta – situaciją vertina Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis.„Tvari kūryba iš šiukšlių“, – apie savo kūryba pristato švėkšniškis Eugenijus Šuldiakovas. Iš išmestų daiktų jis kuria estetiškus kūrinius, galinčius papuošti aplinką.

Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.Ved. Kristina Toleikienė

„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandien tęsia šią misiją, remdamiesi šiuolaikišku požiūriu.Jubiliejaus simboline šeima tapo ūkininkų A. ir G. Joteikų šeima. Molėtų rajone jie, sugrįžę iš emigracijos, įkūrė pieno ūkį. Jų istorija atspindi pokyčius, kuriuos Lietuvos žemės ūkis patyrė per pastaruosius 35 metus nuo nepriklausomybės atkūrimo, o jų vaikai įkūnija naująją šimtmečio kartą.Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas pasmerkimas jau buvo įvykęs.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol žmonėms patiko tie “nepaprasti stebuklai”. Pokariu radijas buvo laisvo žodžio iš “Amerikos balso” skleidėjas, aparatų modernėjimas rodė techninę pažangą, lėtai ateinančią į kaimą. Kaip tuomet kaime atsirasdavo radijo imtuvai, ką žmonės klausė, kaip išsaugojo savo tėvų – senelių radijo imtuvus. Prisiminimais dalinasi Rietavo savivaldybės, Skuodo, Mažeikių, Raseinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.Panaudotos ištraukos iš ilgamečio radijo darbuotojo Stasio Štikelio mokslinės apybraižos „Eterio šviesa“, skamba tarpukario muzikos fragmentai.Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.Ved. Arvydas Urba

170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas pasiėmė tėvadienį. Su mažuoju Adomu vaikštinėja po kiemą, džiaugiasi neseniai pasistatytu namu ir pasakoja apie gyvenimo kaime privalumus, nelengvą, bet prasmingą darbą ir senelio įtaką pasirenkant žemdirbio dalią.Tauragės rajono ūkininkas, žinomas pluoštinių kanapių ekologinio ūkio šeimininkas, Gintautas Žebelys augina ir žemaitukų veislės žirgus. Prisipažįsta, kad žemaitukai jį užbūrė, vos pamatęs pas draugą užsimanė ir pats turėti. Dabar savų turi 6 ir džiaugiasi kiekvienu, ateina pas juos pašnekėti ir pailsėti.Klaipėdietis muzikantas Antanas Karbauskas su šeima prieš 12 metų pirko sodybą Rietavo savivaldybės Žadvainių gyvenvietėje ir kaip pats sako iškeitė miestą į kaimą. Prireikė dar ketverių metų, kol įkūrė sausmedžių ūkį. Pradėjo nuo 40 arų, o dabar jau yra 2 hektarai ir įranga, patirtis uogų derlių perdirbti ir rengti edukacijas. Turi ir patarimų, norintiems kurtis kaime.Ved. Arvydas Urba

Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas fermą modernizavo prieš penkeris metus ir dabar vėl galvoja apie bandos didinimą. Jaunasis ūkininkas mano, kad būtina žinoti pieno savikainą, todėl reikia tiksliai skaičiuoti sąnaudas, matyti galimybes optimizuoti procesus ir norint išlikti nuolatos investuoti.Šalies kaimuose sparčiai mažėja gyventojų, bet pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių kraustosi gyventi kaimiškose vietovėse. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje prieš 25 metus gyveno 1700 žmonių, dabar jų liko apie tūkstantį. Tokią informaciją pateikęs seniūnas Antanas Zalepūgas pasakoja kas dabar vilioja žmones apsigyventi kaime.Mažeikių rajone šalia Sedos Vaduvos upės slėnyje trykštantis šaltinis – pavyzdys, kaip gamta susipynusi su legendomis, tautosaka ir istorija. Apie legendas ir tikrą istoriją pasakoja Sedos gyventoja Genoveita Gricienė.Ved. Arvydas Urba

Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo įvardijamos didžiausios šalies žemės ūkio problemos, siūlomi sprendimai, juos aptaria žemės ūkio ministras Andrius Palionis, jaunimo pasirengimą veiklai akcentuoja atsistatydinęs pirmininkas Raimundas Juknevičius, o naujasis pirmininkas žada laikyti aukštai iškeltą Lietuvos ūkininkų sąjungos vėliavą.Dabar metas kai Dubysos regioniniame parke ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti retus, į Lietuvos raudonają knygą įrašytus šiuo metu žydininčius augalus. Tai – trilapė bligna ir dygioji slyva. Kaip jie atrodo, kuo ypatingi? Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas Vaidotas Greičius.Ved. Arvydas Urba

Geopolitiniai iššūkiai, stichijos sukelia begalę pasekmių ūkininkams. Reaguodamas į šią situaciją, nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo ūkininkams palankias finansines priemones – lengvatines paskolas. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas, paskolos yra ūkių išgyvenimo sąlyga. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžia ir investicijų svarbą į aukštesnę pridėtinę vertę. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad susidomėjimas lengvatinėmis paskolomis – rekordinis.Užmegzti ryšį su žirgu ne taip paprasta. Kaip sako Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, esančio žirgyno „Gintarinė pasaga“ vadovė, veterinarė Digna Petkinytė, svarbu ne tik žirgo emocinė, fizinė būklė, bet ir žmogaus pasiruošimas.Rubrika „Miestietis kaime“. Vaiva Narušienė visada turėjo dvi svajones – gyventi arčiau gamtos ir įkurti baleto studiją. Abi jos išsipildė. Iš Kauno ji persikraustė į Kaišiadorių rajoną, o Rumšiškėse atidarė baleto mokyklą. Tiesa, Vaiva pripažįsta, kad pasirinkusi tautinių šokių kryptį sulauktų daugiau norinčiųjų ir pritariančiųjų jos veiklai.Ved. Rūta Simanavičienė

Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Kaip sako Jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, tai lauktas sprendimas, dėl kurio teko pakovoti ne vienus metus. Kad jaunųjų ūkininkų veikla būtų sėkminga, reikalingos ir mentorystės programos, pasitikėjimas valdžios institucijomis. Siekdami vieni kitus suprasti geriau, šią savaitę Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovai susitiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos specialistais.Kelis dešimtmečius sėkmingai gėlininkystės ūkį Zarasų rajone puoselėja Goštautų šeima. Daugiau nei 40 arų šiltnamyje šį pavasarį tyvuliuoja tikra margaspalvių žiedų jūra. Goštautai džiaugiasi, kad jų gėles vertina ne tik aplinkinių rajonų gyventojai, pirkėjų netrūksta ir iš Latvijos.Ved. Rūta Simanavičienė

Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms vasaroms nei eglės. Ką svarbu žinoti, norint pasinaudoti parama miško įveisimui, komentuos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, vyr. specialistė Marija Selezniova.Šalies ūkiuose nestinga šiuolaikinės technikos, kurios galimybės stebina. Modernūs kombainai gali jau ne tik nukulti derlių, bet ir teikti duomenis apie jo kokybę. Plačiau apie inovacijas papasakos vienos iš žemės ūkio bendrovių pardavimų vadovas Remigijus Savickas.Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite pokalbį su „Gyvūnėlių ūkio“ šeimininke Grete Šiauliene iš Mažeikių rajono. Sodyboje veiksmo ir garsų netrūksta, bet Gretė džiaugiasi būdama tarp gyvūnų ir jais rūpindamasi. Gretė su vyru dar kerpa alpakas ir keliauja po Lietuvą.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, gegužės 20 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Ekologinės gamybos žurnale ūkininkai turi deklaruoti derlių. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas iš Jonavos rajono sako, kad pateko į sunkiai suvokiamą situaciją. Prikūlęs daugiau nei keturias tonas kvietrugių, jis rizikuoja būti nubaustas. Kodėl kartais reikia pagrįsti aukštą derlingumą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.15 hektarų smidrų ūkį Zarasų rajone plėtojanti Gagų šeima džiaugiasi radusi, kur realizuoti smidrus. Bendradarbiauja su žemės ūkio kooperatyvu „Suvalkijos daržovės“, taip smidrai atsiduria prekybos tinkluose.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ išgirsite, kodėl gamtosaugai šalia Merkinės Pastraujo saloje pasitelkti herefordų veislės galvijai.Ved. Rūta Simanavičienė

Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina imtis griežtesnių kontrolės procesų. ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad ir ministerija persižiūrės savo procesus, bet ragina ir ūkininkus nepamesti kritinio mąstymo renkantis mokymus.Užusalių kaimo bendruomenė dėka jaunų iniciatyvių žmonių suburia vietos gyventojus įvairioms veikloms. Užusaliečiai sportiški žmonės, daugybė bendruomenės veiklų vyksta būtent gamtoje. Apie tai dalinsis bendruomenės pirmininkė Laurita Ribakovė ir Simona Vėlavičė.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokių retų daugiamečių augalų į Vilniuje vykusią mugę atsivežė augintoja Daiva Gasiūnienė iš Šiaulių rajono.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – pirmadienį, gegužės 18 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį. Čia žmonės atvyksta ne pramogų, o sustojimo: pasivaikščiojimai tampa pokalbiu su kraštovaizdžiu, o lipdymas – būdu išgirsti save.Ved. Kristina Toleikienė.

Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, kurioje atkuriama tarpukario Lietuvos kasdienybė. Autentiški patiekalai, senųjų receptų skoniai ir to laikmečio buities detalės leidžia svečiams trumpam pajusti, kaip gyveno šeimos tarpukaryje.Ved. Kristina Toleikienė.

Netekę kantrybės, ūkininkai išsiruošė į Vilnių – pakratyti mėšlo prie Žemės ūkio ministerijos. Mėšlu pakrautiems traktoriams išsirikiavus prie sostinės, protestuotojus pasiekė žinia – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos susitarė ir sutinka atšaukti mėšlo tręšimo planų reikalavimus ūkininkams. Protesto organizatorė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad protestas tik atidedamas. Atšauktas bus tik tada, kai ministerijos pasirašys susitarimą, mat dėl jo ūkininkams teko ministerijų slenksčius minti net dvejus metus.„Šilinės keltininkas“ – Iveta ir Dariaus Balserių puoselėjamas bistro, gimęs iš noro atgaivinti tarpukario Lietuvos buitį, skonį ir šeimos tradicijas. Čia svečius pasitinka autentiški to laikmečio patiekalai, istorijos ir šiluma, o ore tvyro duonkepėje kepamo kugelio kvapas.Ved. Kristina Toleikienė

Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija susitarti: nereikės turimų bandų suženklinti, bet derybos tęsiasi. Augintojai siekia, kad būtų atsisakyta ir planuojamo reikalavimo ženklinti pervežamus gyvūnus.Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos šalia šaltinio, miško upelių santakoje, Inkūnų kaimo bažnyčios kaimynystėje Renata Umbrasienė įkūrė jaukią poilsiui ir menams skirtą sodybą „Amatų kalnelis“.Agromiškininkystė priimama Europoje kaip nauja ūkininkavimo sistema, bet ji turi gilų paveldą. Tokį turime ir Lietuvoje, tik neatpažįstame, nors jis įkritęs mums giliai ir į atmintį, ir net į širdį. Europos agrarinės miškininkystės federacijos projektų ir advokacijos vadovė Rūta Žulpaitė pasakoja apie tai, kodėl Čekijoje auga ūkininkų susidomėjimas agromiškininkyste, o Didžiosios Britanijos miškuose vištų ūkių veikla sulaukė vieno didelio prekybos centro palaikymo.Ved. Kristina Toleikienė

Pieno ūkiai išgyvena blogų kainų laikotarpį. Ūkiai, kurie patys gamina produkciją, pajuto geresnius laikus. Žemės ūkio duomenų centro surinkti duomenys atskleidžia tendenciją, kad vis daugiau produktų nuperkama iš pačių ūkininkų. Tai rodo didėjantį pirkėjų pasitikėjimą ūkininkais kaip gamintojais. Apie tai pasakoja ūkininkai Lina Stankaitytė ir Tomas Bagdonas, prekiaujantys Šilutės turgavietėje.Dronai skraido ir Lietuvoje. Valstybinei darbo inspekcijai dronai tapo tikrais pagalbininkai stebint ūkininkų laukuose vykstančius darbus. Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasisdarbo inspektorius Aidas Šiurkus teigia, kad pasitelkiant dronus pavyksta užkardyti darbo saugos, sveikatos pažeidimus ir kovoti su nelegaliu darbu žemės ūkyje.Šalutinių gyvūninių produktų surinkimo ir perdirbimo paslaugą atlieka tik viena įmonė Lietuvoje, Rietavo savivaldybėje įsikūrusi „Biovast“. Įmonei teko tvarkytis ir su pastaraisiais metais kilusio kiaulių maro, ir paukščių gripo gaišenomis bei utilizuoti likviduotus gyvūnus.Ved. Kristina Toleikienė

Prieš pusmetį nedidelę gėlių savitarnos ir dovanų krautuvėlę atidariusi Kamilė Ambrozaitė į gimtąjį Švėkšnos miestelį (Šilutės r.) grįžo iš Klaipėdos. Ji ne vienintelė tokia. Ją grįžti įkvėpė tai, kad čia stipti jaunų šeimų bendruomenė. Kaip ji sako – grįžta trisdešimtmečiai, kupini naujų idėjų ne tik kurti verslus, bet ir taip stiprinti bendruomenę.Lietuvoje gyvenimas gerėja, bet tikrai ne visiems. Didmiesčiuose skurstančiųjų mažėja, o regionuose daugėja. Skuodo ir Kelmės savivaldybėse skurdo riziką patiria per 40 procentų gyventojų. Už absoliučios skurdo ribos praėjusiais metais atsidūrė 7 procentai gyventojų, kaime jų net 12 procentų. Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė pagrindine priežastimi įvardija tai, kad žmonės regionuose tiesiog neturi darbo.Buvusi gydytoja Zofija Tikuišienė iš Klaipėdo r. dabar žmones moko sveikatą stiprinti augalų pagalba ir svajoja, kad Lietuvoje atsiras Mėlynoji zona, skirta aktyviai gyvenantiems ilgaamžiams.Ved. Kristina Toleikienė

Artūrui Jurkui iš Rietavo savivaldybės apsisprendus likti ir ūkininkauti tėvo pieno ūkyje, netrukus teko patirti vieną didžiausių pieno krizių Lietuvoje. Ieškodamas sprendimų, kaip išsaugoti pieno ūkį, Artūras pradėjo tiesiogiai pardavinėti pieną, įsirengė nedidelę sūrinę. Netrukus turės prekybos vietą Rietavo turguje. Išgyventi pieno kainų sunkmetį šį kartą lengviau, mat ir plėsdamasis dalį lėšų kaupė kaip rezervą kitai krizei išgyventi. O svarbiausiu pokyčiu ūkininkas įvardija sprendimą tapti pieno kooperatyvo nariu.Net kas trečiame aplinkosaugininkų patikrintame ūkininkų ūkyje netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos. Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. G. Griška sako, kad yra ūkių, kurie geriau moka baudas, nei tvarko mėšlą pagal nustatytus reikalavimus. Su tuo nesutinka Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Tada Micikevičius. Anot jo, ūkininkai nepajėgia vykdyti visų jų veiklai keliamų reikalavimų.Suklypę, pavargę, smengantys, o jei ir paremontuoti, tai dažnai jau praradę savo gražumą ir autentiškumą. Taip dabar atrodo dauguma medinių statinių visoje Lietuvoje.Ved. Kristina Toleikienė

Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.Ved. Arneta Spaičė