Gimtoji žemė. Žolinės šventės papročiai Aukštaitijoje

Žolinių šventės papročiai AukštaitijojeRugpjūčio 15-ąją švenčiama Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena, dar vadinama Žoline. Tai – žalumos suvešėjimo ir derliaus brandos šventė. Nuo senųjų krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoles, gėles, kitus augalus. Didieji Aukštaitijos Žolinės atlaidai šiomis dienomis vyksta Panevėžio rajone, Krekenavoje. Šie visą savaitę vykstantys atlaidai turi labai senas tradicijas. Išsamiau apie jas – Krekenavos gyventojas, fotografas Algimantas Lūža.Jaukus, gražiai tvarkomas Šilutės r. Katyčių miestelis. Ypač patraukliai atrodo centrinė jo aikštė, išsaugoti ir rekonstruoti senieji pastatai, ant akmens vaizdingai įamžintas miestelio pavadinimas. Išsamiau, kas čia nuveikta, kad žmonėms – ir jauniems, ir vyresniems būtų patogu, gera gyventi, – seniūnės Gražinos Kungienės pasakojime.Žolinė yra archajiška šventė, simbolizuojanti vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Jos pagrindinis akcentas – Žolinės puokštė. Kadangi visa gamta kupina gyvybės, todėl ir Žolinės puokštėse gausu įvairiausių gėlių, žolynų, net daržovių. Ją švenčia ne tik lietuviai, bet ir kitos tautos. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.Ved. Regina Montvilienė