Girdžiu tavo nuomonę: Ar Europa nori kalbėtis su Rusija, o Lietuva – ne?

Pastarosiomis savaitėmis ryškėja Europos lyderių pareiškimai, kad Europos Sąjungai būtina turėti savo pasiuntinį Rusijoje – tam, kad būtų galima suprasti derybų nuotaikas ir galiausiai atsisėsti prie stalo dėl karo Ukrainoje pabaigos. Apie dialogo poreikį kalba ir kaimyninės šalys: tokią poziciją yra išsakiusi Latvijos premjerė, Estijos prezidentas. Tiesa, Estijos užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad dialogas su Kremliumi nieko gero atnešti negali.Griežtos pozicijos, atrodytų, laikosi ir Lietuvos prezidentas – jis nemato galimybės šiuo metu pradėti dialogą su Rytų milžine. Vis dėlto panašu, kad didžiųjų Europos Sąjungos valstybių nuomonė gali nusverti kategorišką „ne“. Tokiu atveju tektų ieškoti žmogaus, kuris puikiai išmanytų ir patį Kremlių, ir Rytų flango aktualijas, Ukrainą, Sakartvelą, Moldovą, taip pat Jungtinių Valstijų politiką bei neretai atsargesnį Pietų Europos požiūrį. Tad klausimas, kur rasti tokį žmogų, taptų atskira dilema.Kaip vesti dialogą su Rusija? Ar tikslinga Lietuvai išlaikyti griežtą poziciją, kad su Kremliumi derėtis neverta, net jei tai reikštų, jog Europos Sąjungos balsas prie derybų stalo nebūtų itin girdimas? Ir jei vis dėlto dialogas prasidėtų – ką Europa turėtų atsinešti prie stalo?Diskusijoje dalyvauja europarlamentaras, konservatorius Paulius Saudargas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyriausiasis patarėjas Vladimiras Laučius.