Gyventi siaučiant marui

Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: “Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!” Jis ištrauks tave iš medžiotojo kilpos, iš pražūtingo maro. Jis pridengs tave savo plunksnomis, po Jo sparnais rasi sau prieglaudą. Didysis skydas ir šarvas yra Jo tiesa! Tau nereikės bijoti nakties baisumų nė strėlių, švilpiančių dieną, nebaugins tavęs patamsyje slankiojąs maras nė vidudienį siaučiantis sunaikinimas. Tavo pašonėje kris tūkstantis ir dešimt tūkstančių – tavo dešinėje, bet tai nepriartės prie tavęs. (Ps 91, 1-7)