Homo cultus. Iš balkono. Erikos Grigoravičienės vaizdiniai posūkiai

Dr. Erika Grigoravičienė – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė. Jos knygos ir parodos jau keletą dešimtmečių formuoja Lietuvos meno lauką – išryškina svarbiausias šiuolaikinės vizualios kultūros tendencijas (paroda Gyvūnas – žmogus – robotas MO muziejuje) ir naujai interpretuoja modernią Lietuvos dailės istoriją (Lietuvos grafika nuo 1960 metų). Šalia reikšmingų dailės istorijos ir teorijos veikalų – monografijų Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė ir Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai Grigoravičienė sudarė dailės albumą, skirtą menininkui Žibuntui Mikšiui, o kartu su kolegėmis – Stasio Eidrigevičiaus ir Vinco Kisarausko kūrybos albumus. Neseniai pasirodė ir MO muziejaus išleista Erikos Grigoravičienės knyga Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų, sudaryta remiantis ne chronologija ar technika, o pagal piešinio sampratą, intenciją ir (ar) prasmę. Dailėtyrininkė sukūrė savo grupavimo sistemą ir įrašė marginaliu laikytą piešinio meną į šiuolaikinį dailėtyros diskursą. Jos knygos bei kritikos tekstai išsiskiria geru stiliumi ir kone detektyvine intriga. Apie knygas, parodas ir kitus svarbius darbus studijoje kalbamės su dr. Erika Grigoravičiene.Ved. Laima Kreivytė