Homo cultus. Iš balkono. Fotografiniai Algimanto Kunčiaus miestoraščiai

Algimantas Kunčius – šviesos ir šešėlių poetas, kurio fotografijų knygos „Senojo Vilniaus vaizdai“ (1969), „Susitikimai“ (1984), „Reminiscencijos“ (2012) įaugo į mūsų kultūrinę vaizduotę kaip buvusių sodybų vietoje tebežydinčios miesto obelys. Naujausi A. Kunčiaus albumai „Fotografuota Vilniuje 1960–1970“, „Fotorefleksijos. Vilnius, 1990–2019“ vėl žavi urbanistine poezija, netikėtomis jungtimis ir atida detalėms. Vilnius fotografui yra „labirintiškas, netikėtumų pilnas ir visą laiką toks pūpsantis lyg gyva terpė“. Keliaujant su Kunčiumi jo fotografijų gatvelėmis, kiemais ir sodais, žvalgantis pro jo langus atsiveria nematyti miesto fragmentai, pasigirsta pamirštos istorijos, pasklinda kepamų sausainių kvapas Latako gatvėje. Nieko specialiai neieškodamas, tiesiog eidamas per miestą, Kunčius rašo fotografinį Vilniaus metraštį: „Mano gidas buvo saulė – kiek įstengiau, ėjau paskui ją“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-JadevičienėNuotraukoje jos autorius, fotografas Algimantas Kunčius.