Homo cultus. Iš balkono. Tarp Vilniaus ir Vyžuonėlių: Laimos Laučkaitės menotyros maršrutai

Dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė – dailės istorikė ir kuratorė, kurios tyrimai, kygos ir parodos atveria vis naujas dailės ir visuomenės gyvenimo perspektyvas. Daugelis ją žino kaip Marianos Veriovkinos kūrybos tyrinėtoją, pristačiusią šią daugiabriaunę asmenybę išsamioje monografijoje „Ekspresionizmo raitelė Mariana Veriovkina“ (Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007), dabar jau tapusia bibliografine retenybe. Laučkaitė iki šiol puoselėja pasaulyje garsios menininkės kūrybinį palikimą: įkūrė Marianos Veriovkinos draugiją ir siekia atgaivinti jos Vyžuonėlių dvarą, rengia čia plenerus (kartu su Sandra Dastikiene). Be Laimos Laučkaitės neįsivaizduojamas ir XX a. pradžios Vilniaus dailės gyvenimas, kurio daugiakultūrinį audinį menotyrininkė ištyrė pristatydama ne tik lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų menininkų kūrybą (Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Baltos lankos, 2002). Ji viena pirmųjų Nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo rašyti apie postmodernizmą šiuolaikiniame mene, Jurgį Mačiūną ir Fluxus, surengė ne vieną įsimintiną parodąVed. menotyrininkė Laima Kreivytė