Homo cultus. Iš balkono. Utopiniai laiko monumentai. Pokalbis su Dariumi Žiūra

Darius Žiūra – vienas iš savičiausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba balansuoja ant nelegalumo ribos. Jo kuriami judantys vaizdai, vaško paveikslai, instaliacijos ir tekstai glaudžiai siejasi su menininko biografija, kuri ne tik dokumentuoja paraštinį gyvenimo būdą, bet ir piešia įsimintinus 20 a. devintojo dešimtmečio pabaigos veikėjų portretus ir miestų peizažus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje Žiūros parodoje (kuratorius Anders Kreuger) galima pamatyti svarbiausius Dariaus Žiūros darbus – gimtuosius Gustonius įamžinusį gyventojų videoarchyvą, pirmosios nepriklausomybės kartos portretus, interaktyvią videostudiją ir skulptūrą „Monumentas utopijai“ su knygomis, kurias tarnybos armijoje draugas pavogė iš knygynų Dubline. Apie kūrinių atsiradimą, meno doktorantūrą ir teksto, vaizdo bei gyvenimo sampynas kalbamės su menininku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė