Homo cultus. Posūkiai ir perspektyvos. Ar įmanomas teisingumas muziejuje?

Didiesiems pasaulio muziejams šiandien iškyla svarbios etinės dilemos, kai kalbama apie restituciją – neteisėtai ar nelabai švariais būdais įsigytų kūrinių grąžinimą į kilmės šalis. Karštai diskutuojama, ar Londone esantis Britų muziejus turi grąžinti Graikijai 1916 m. imperinės vyriausybės iš Elgino grafo įsigytas Akropolio Partenono skulptūras. Valstybių vadovai, diplomatai, muziejininkai nuomones apie tai reiškia ne vieną dešimtmetį; 2021 m. lapkritį UNESCO Tarpvyriausybinis kultūros vertybių grąžinimo į kilmės šalis komitetas taip pat paragino Britų muziejų pradėti derybas su Graikija dėl legendinių Antikos vertybių perdavimo jų kilmės šaliai.Į „teisingumo atstatymo” diskursą per pastaruosius trejus metus įsijungė tokios šalys kaip Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija ir Belgija, skelbusios ataskaitas apie savo nacionaliniuose muziejuose esančias kolonijines kolekcijas.Galime netgi klausti, ar didžiuosius Vakarų šalių muziejus šiandien vis dar tikslinga traktuoti kaip neutralias modernybės idealus atliepiančias institucijas? O gal nacionaliniai muziejai yra tradicinio nacionalizmo citadelės, šiandien tiesiog siekiančios apsivalyti nuo nemalonios praeities, revizuojančios ne visada sąžiningai įgytas kultūros vertybes?Kokių istorinių nuoskaudų gali turėti Lietuvos nacionaliniai muziejai? Ar gal ir patys yra kažkam skolingi?Apie tai laidoje pokalbis su menotyrininkėmis dr. Giedre Jankevičiūte ir dr. Linara Dovydaityte.Ved. Skaidra Trilupaitytė