Istorinės paralelės: Vidaus grėsmės: nuo kunigaikščių kovų iki šiuolaikinės poliarizacijos

Savaitgalį minėsime Molotovo–Ribentropo pakto metines. Tą pačią dieną prisiminsime ir Baltijos kelią. Du istoriniai įvykiai žymi skirtingus mūsų tautos laikotarpius – padalytą Europą, Lietuvos okupaciją ir sovietmetį, o vėliau – vienybės ir atgimimo pradžią. Tačiau ir šiame XX amžiaus laikotarpyje būta visko – partizaninio judėjimo, tylios tautos rezistencijos, kolaboravimo, prisitaikėliškumo ir maišto.Baltijos kelias tarsi sakė: norime būti vieninga, ateitį kurianti tauta. Nors ir Baltijos kelyje buvome ne visi. Po nepriklausomybės atkūrimo poliarizacijos daugėjo – tauta skirtingai reagavo į daugelį klausimų: požiūrį į Rusiją, ES, NATO, energetinę nepriklausomybę, politines partijas, šalies valdymo modelį, šeimą ir Konstituciją.Tačiau ir nuo viduramžių Lietuva nebuvo vieninga. Luomai gyveno savo gyvenimus, skurdžiai skurdo, turčiai turtėjo.Kas pasikeitė per amžius? Ar galima sakyti, kad poliarizacija yra natūralus, o gal net teigiamas reiškinys? Gal gerai, kad yra dvi ar trys Lietuvos, penkios ar dešimt partijų, šimtai ar tūkstančiai skirtingų interesų?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Algimantas Kasparavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis.Laidą „Istorinės paralelės“ iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.