Ką medžiagos išduoda apie mus ir pasaulį?

Kiek nuodingų dalelių yra dirvožemyje, o kiek skirtingų metalų – meteorite? Ar atneštas gintaras yra tikras ar klastotė? Kokius duomenis apie žmogaus mitybą išduoda jo plaukas?Tai – tik vieni iš daugybės klausimų, į kuriuos kasdien atsakymus randa Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) chemikas dr. Evaldas Naujalis. Jis yra Nacionalinio metrologijos instituto Pamatinių medžiagų ir matavimų laboratorijos vadovas.Mokslininkas su kolegomis tiria skirtingų elementų kiekį kietose medžiagose, skysčiuose bei dujose – ir tam naudoja pažangiausius metodus. Į jo laboratoriją kreipiasi žmonės su pačiais įvairiausiais pageidavimais: nuo Egipto mumijos skiautės tyrimų iki nustatymo, iš kokios šalies atkeliavę parduodami žemės riešutai.Pasak E. Naujalio, tokie tyrimai ateityje taps vis svarbesni: pavyzdžiui, tai padės kurti kokybiškesnius biodegalus, o gal net pavyks iš žmogaus iškvepiamo oro nustatyti jo ligas.Ir viso to negalėtų būti be medžiagų, kurias mokslininkai vadina pamatinėmis.Pokalbį veda Simonas Bendžius.