Tai ką jūs ten darot?

Ką bendro turi laivų radarai, išmanioji karių apranga ir nemokama energija iš Wi-Fi? Visa tai tyrinėja FTMC Mikrobangų laboratorijos mokslininkas dr. Paulius Ragulis.Šiuo metu jis su kolegomis kuria technologiją, kuri galės „sugaudyti“ jūroje plaukiojančių laivų radarų signalus ir šitaip išgauti daug vertingos informacijos apie tų radarų (ir net pačių laivų) savybes. Tokios inovacijos ypač naudingos gynybos srityje – jos gali padėti atpažinti objektus iš tolo.Dar viena daug žadanti tyrimų kryptis – išmanioji karių apranga. Naudodami pažangias metamedžiagas, FTMC mokslininkai kuria drabužius, kurie tampa sunkiau aptinkami priešo radarams.Tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“ kalbamės ir apie idėją, kaip Wi-Fi skleidžiamas nereikalingas bangas elektros išnaudoti energijos kaupimui – įsivaizduokite, kad vieną dieną turėsime nemokamą, švarią energiją!Taip pat išgirsite apie naujos kartos antenas, skirtas greičiau aptikti pasiklydusius, be žinios dingusius ar teisėsaugos ieškomus asmenis.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Ventės rago ornitologijos stotį žinome visi. O dabar įsivaizduokit, kad turite ypatingus metalinius „tinklus“, kuriais „gaudote“ ne paukščius, o... šviesos daleles fotonus. Vieniems leidžiate „praskristi“, o kiti tiesiog įstringa. Na, ir tie „tinklai“ yra milijonus kartų mažesni už milimetrą!Kažką panašaus – tik, žinoma, žymiai sudėtingiau – daro FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Plazmonikos ir nanofotonikos laboratorijos vadovas dr. Zigmas Balevičius su komanda. Jis – tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ pašnekovas.Mokslininkas kuria plika akimi nematomas nanostruktūras, kuriose „valdo“ įvairią mažytę šviesą – ir ją spinduliuoja. Tokie naujos kartos kvantiniai šviesos šaltiniai, tikimasi, pravers labai jautriems optiniams biojutikliams.Ši technologija leidžia aptikti net pavienes molekules – o tai svarbu tokiuose praktiniuose taikymuose, kaip ankstyvoji ligų diagnostika, naujų vaistų kūrimas ir jautresnė, tobulesnė mikroskopija.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Įsivaizduokite, kad vieną dieną nebereikia eksperimentuoti su pelėmis ir kitais gyvūnais – nes įvairių organizmų modelius galime „pasigaminti“ patys!Šią revoliucingą idėją siekia įgyvendinti chemikė Kamilė Kasperavičiūtė – FTMC doktorantė, dirbanti Bioelektrinių reiškinių laboratorijoje.Jaunoji mokslininkė kuria mikroskysčių sistemas. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip mažytis plastiko gabalėlis su keliomis juostelėmis, iš tiesų yra tartum triukšminga „autostrada“ – tik vietoje asfaltuotų kelių čia yra kanalai su tekančiais skysčiais, o vietoje mašinų – plaukioja ląstelės.Kur link tai veda? Kamilė siekia sukurti žmogaus audinių modelius – vadinamuosius organus ant lustų (organ-on-a-chip). Tokie įrenginiai leis tiksliau tirti ligų eigą, vaistų poveikį ir žmogaus organizmo reakcijas. Nepamainomas įrankis ateities medicinoje!Ved. Simonas Bendžius.

Bičių Greta – taip kolegos ir draugai juokaudami vadina chemikę, FTMC Nanotechnologijų skyriaus doktorantę Gretą Kasputę. Ir jie iš dalies teisūs!Mokslininkė tyrinėja apiterapiją – (lot. apis (bitė) + gr. therapeia (gydymas)) – gydymo ir profilaktikos metodus, kuriuose naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai, tokie kaip medus, bičių pikis, bičių duona ar netgi bičių nuodai.Pasak Gretos, šiuolaikinis mokslas vis labiau atranda įvairiapusę apiterapijos naudą mūsų sveikatai, ir pašnekovė pati prie to prisideda, eksperimentuodama su bičių produktais ir garsindama Lietuvą tarptautiniu mastu.Be to, studijuodama doktorantūrą FTMC, mokslininkė bando sukurti elektrocheminius jutiklius, kuriuos būtų galima pritaikyti apiterapinių produktų, t. y., medaus ir propolio, sudėties kiekybinei ir kokybinei analizei.Tai dar ne viskas: Greta tyrinėja ir kitą įdomią sritį – eterinius aliejus. Siekiama, kad šios medžiagos būtų pritaikytos vaistų pernašoje, t. y. padėtų vaistui organizme tiksliai ir sėkmingai pasiekti norimą „taikinį“.Apie šias ir kitas temas – pokalbis FTMC tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot“, kurią veda Simonas Bendžius.

Ką daryti, kad vandenilis mūsų kasdienybėje galutinai išstumtų iškastinį kurą? Šią ateitį bando priartinti viso pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir FTMC Katalizės skyriaus doktorantė, chemikė Raminta Šakickaitė.Ji laboratorijoje ant metalo plokštelių nusodina (cheminiu būdu pritvirtina) įvairias medžiagas, ir tuomet tas plokšteles panaudoja katalizatoriams, kurie paspartina cheminę reakciją. Kokia ta reakcija? Ogi vandenilio išgavimas iš tam tikro skysčio – vandens arba (Ramintos atveju) natrio borhidrido tirpalo.Taigi, mokslininkės ir kolegų tikslas – ieškoti sprendimų, kaip tuos katalizatorius padaryti veiksmingesnius, pigesnius ir ekologiškesnius.Tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“ R. Šakickaitė pasakoja išsamiau apie šią technologiją ir savo darbus. Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Su oru susiduriame kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką. Tačiau ar gerai žinome, ką įkvepiame?Skirtingose vietose aplink mus ore sklendžia pačios įvairiausios aerozolio dalelės – nuo natūralių (kaip jūros druska, žiedadulkės ar malonų miško kvapą suteikiantys cheminiai junginiai terpenai) iki sukeltų žmogaus veiklos (kaip suodžiai). Deja, pastarosios kenkia aplinkai bei mūsų sveikatai – tad labai svarbu tai tyrinėti ir ieškoti būtų, kaip spręsti šią problemą.Oro taršą ir aerozolio dalelių judėjimą oro masėmis nagrinėja FTMC Aplinkotyros skyriaus doktorantė Agnė Minderytė. Mokslininkės tyrimų laukas driekiasi nuo Švedijos miškų iki Preilos paplūdimio; nuo Varšuvos universiteto lazerių iki FTMC stogo Vilniuje.Tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“ Agnė pasakoja, kas yra tos plika akimi nematomos oro dalelės, kaip vyksta mokslininkės darbas, kuo lietuviai gali džiaugtis ir dėl ko reikėtų susirūpinti.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Įsivaizduokite, kad vieną dieną nebereikia nei iškastinio kuro, nei baterijų, nei elektros lizdų, o elektriniai automobiliai, jūsų išmanieji telefonai ir kompiuteriai niekada neišsikrauna.Tokią ateitį siūlo kuro elementai – įrenginiai, kurie (įprastai vandenilio) cheminę energiją paverčia į elektros energiją. Tai yra daug žadanti, ekologiška, tyliai veikianti, universali ir veiksminga technologija, dominanti viso pasaulio mokslininkus – ir lietuviai čia žengia koja kojon.Apie tai pasakoja FTMC Katalizės skyriaus chemikė dr. Aldona Balčiūnaitė, su kolegomis tobulinanti įvairių medžiagų katalizatorius kuro elementams. Kuo įdomūs kuro elementai, kaip jie veikia, kur jau yra panaudojami ir ko trūksta, kad ši technologija būtų prieinama mums visiems – interviu tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“Pokalbį veda Simonas Bendžius, vaizdo ir garso operatorius – Ovidijus Žalys.

Galio arsenidas bismidas (GaAsBi) – nauja ir perspektyvi medžiaga, su kuria eksperimentuoja vos 10 laboratorijų visame pasaulyje. O vieni iš lyderių šioje srityje yra lietuviai!FTMC Optoelektronikos skyriaus Fotonikos technologijų ir prietaisų laboratorijos komanda gamina GaAsBi kristalus, matuoja jų savybes ir ieško sprendimų, kaip juos pritaikyti mūsų kasdieniame gyvenime.Pavyzdžiui, GaAsBi pagrindu kuriami mažyčiai lazeriai, kurie spinduliuoja artimąją infraraudonajai šviesą. Lietuviai siekia, kad, į galvos auglį pašvietus tokiu lazeriu, jis paskatintų norimas deguonies reakcijas, kurios naikintų vėžines ląsteles. Ir, skirtingai nuo įprasto švitinimo, procedūra nesukeltų jokio šalutinio poveikio.Kita sritis – telekomunikacijos. Dabartinėms jų lazerinėms sistemoms būtinos sudėtingos, milijonus kainuojančios šaldymo technologijos, tačiau GaAsBi lazeriai, tikimasi, gebės „darbuotis“ žymiai paprasčiau ir pigiau, kambario temperatūroje.Apie tai ir daugiau pasakoja tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ pašnekovė, FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Renata Butkutė.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Įžengus į Naujuosius – pokalbis apie tai, kaip pradėti gerus pokyčius savo darbovietėje ir asmeniniame gyvenime!Kai išgirstame žodį „psichologas“, turbūt įsivaizduojame specialistą, pas kurį ateina žmonės, kai jiems būna sunku. Tame yra tiesos – bet tai toli gražu ne viskas.Ar esate girdėję apie organizacijos psichologus? Jie padeda organizacijoms siekti užsibrėžtų tikslų, stiprinti darbuotojų motyvaciją ir gerą savijautą, formuoti sveiką darbo kultūrą, užkirsti kelią krizėms – ir daugybę kitų dalykų.Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) darbuojasi organizacijos psichologas Šarūnas Mačiulis, pačiais įvairiausiais klausimais konsultuojantis tiek Centro vadovybę, tiek kiekvieną norintįjį darbuotoją. Jis – tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ pašnekovas, kuris pasakoja apie savo specialybę, psichologijos naudą, aktyvaus gyvenimo būdo svarbą ir drąsą mūsų gyvenime nestovėti vietoje.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Kiek nuodingų dalelių yra dirvožemyje, o kiek skirtingų metalų – meteorite? Ar atneštas gintaras yra tikras ar klastotė? Kokius duomenis apie žmogaus mitybą išduoda jo plaukas?Tai – tik vieni iš daugybės klausimų, į kuriuos kasdien atsakymus randa Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) chemikas dr. Evaldas Naujalis. Jis yra Nacionalinio metrologijos instituto Pamatinių medžiagų ir matavimų laboratorijos vadovas.Mokslininkas su kolegomis tiria skirtingų elementų kiekį kietose medžiagose, skysčiuose bei dujose – ir tam naudoja pažangiausius metodus. Į jo laboratoriją kreipiasi žmonės su pačiais įvairiausiais pageidavimais: nuo Egipto mumijos skiautės tyrimų iki nustatymo, iš kokios šalies atkeliavę parduodami žemės riešutai.Pasak E. Naujalio, tokie tyrimai ateityje taps vis svarbesni: pavyzdžiui, tai padės kurti kokybiškesnius biodegalus, o gal net pavyks iš žmogaus iškvepiamo oro nustatyti jo ligas.Ir viso to negalėtų būti be medžiagų, kurias mokslininkai vadina pamatinėmis.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Laikas, atrodytų, yra labai subjektyvus dalykas. Vienaip jis teka, kai sėdime nuobodžioje pamokoje, kitaip – kai žiūrime mėgstamiausią serialą negalėdami nuo jo atsiplėšti. Bet vis dėlto šiandieninės technologijos laiką matuoja neįtikėtinu tikslumu – kur svarbios net milijardinės sekundės dalys!Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) veikia vieninteliai Lietuvoje du atominiai laikrodžiai, kuriuos prižiūri Nacionalinio metrologijos instituto Laiko ir dažnio etalono laboratorijos mokslininkas dr. Rimantas Miškinis. Jis – tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ pašnekovas.Atominiai laikrodžiai dirba šitaip: į cezio atomą spinduliuojamos mikrobangos, ir tuomet gaunami signalai padeda kruopščiai nustatyti bei išlaikyti tokį patį laiką visame pasaulyje.Kam reikia atominių laikrodžių, kas yra sekundė, kodėl gyvybiškai svarbu nenukrypti nuo laiko normų ir kitos temos – šiame pokalbyje. Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Ryklio oda, cikados sparnai, musės akys, lelijos lapai... Visus šiuos įstabius gamtos kūrinius jau galima laboratorijoje „nukopijuoti“ lazeriu! Ir tai praverčia aviacijoje, energetikoje ir kitose srityse.Tai vadinama lazerinio mikroapdirbimo metodu – kai kvadrilijoną kartų už sekundę trumpesni intensyvios šviesos pliūpsniai padeda keisti įvairias medžiagas – tiek išorėje, tiek iš vidaus.Šitaip galima keisti medžiagos paviršių (suteikiant jai naujų savybių), pjaustyti pačias smulkiausias formas, keisti metalo spalvą, gydyti akių ligas ar net sukurti „spyglius“, ant kurių žūsta bakterijos!Šiuo metodu su kolegomis užsiima FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos mokslininkas dr. Mindaugas Gedvilas – kuris pasakoja, kaip išradingai panaudojami lazeriai.Pokalbį veda Simonas Bendžius

Lietuva didžiuojasi savo lazerių mokslu ir pramone – apie tai turbūt žinote daugelis. Tačiau gerų, galingų lazerių nebūtų be veiksmingų optinių elementų (veidrodžių, lęšių ir kitų), kurie padeda valdyti ir formuoti lazerio šviesą.O tokiems elementams labai praverčia optinės dangos – už plauką tūkstantį kartų plonesni įvairių medžiagų sluoksniai. Jie naudojami ne tik lazerinėms sistemoms, bet ir, pavyzdžiui, akiniuose, išmaniuosiuose telefonuose, automobiliuose ar kosminiuose palydovuose.Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) veikia Lazerinių technologijų skyriaus Optinių dangų laboratorija. Jos vedėja dr. Lina Grinevičiūtė – šio epizodo pašnekovė. Geriausios 2021 m. mokslinės disertacijos autorė pasakoja, kas yra optinės dangos, kaip jos gaminamos ir kokią naudą duoda ne tik mokslui, bet ir kiekvienam iš mūsų.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

2011 m. Jungtinių Valstijų Drekselio universiteto mokslininkai pirmieji pasaulyje sukūrė MXenus (angl. MXenes) – plika akimi nematomas, į suklijuotus popieriaus lapus panašias plokšteles.Dėl savo unikalių savybių MXenai greit išpopuliarėjo mokslo pasaulyje – ir šiandien jie plačiai tyrinėjami laboratorijose siekiant daug žadančias plokšteles panaudoti tokiose srityse kaip elektronika, energijos kaupimas, aplinkosauga ar biomedicina.MXenus tyrinėja ir FTMC Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus chemikas dr. Simonas Ramanavičius. Jo tikslas – šias medžiagas pritaikyti geriamojo vandens kokybės nustatymui ir teršalų pašalinimui.Ved. Simonas Bendžius

Beveik prieš 14 milijardų metų atsirado Visata – ir šis faktas išlieka vienu labiausiai mūsų vaizduotę drebinančių dalykų. Kas gi ten dėjosi?Aiškaus, galutinio atsakymo neturi ir mokslininkai: visuotinai pripažįstama, kad Visata užgimė Didžiojo sprogimo metu – tačiau kas konkrečiai ten vyko? Ir dar: kas buvo prieš Didįjį sprogimą?Šiuos klausimus gvildena FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas dr. Mindaugas Karčiauskas. Jis – pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos kosmologas, t. y. mokslininkas, tiriantis Visatos kilmę, struktūrą ir galimą ateitį.Vienas iš „įrankių“ spręsti šias mįsles yra infliacijos teorija, kurią M. Karčiauskas vysto bei bando pagrįsti.Apie mūsų Visatos pradžią – interviu FTMC tinklalaidėje „Tai ką jūs tenVed. Simonas Bendžius

Puslaidininkiai – medžiagos, kurios XX a. viduryje sukėlė tikrą pasaulinę technologinę revoliuciją. Tai atvėrė kelią kompiuteriams, telefonams, interneto linijoms ir kitiems įrenginiams, be kurių šiandien tiesiog neįsivaizduotume savo kasdienybės.Fizinių ir technologijų centras (FTMC) – viena iš vietų Lietuvoje, kurioje mokslininkai intensyviai dirba su puslaidininkiais. Jie ir toliau tobulinami, o prie to prisideda FTMC Fizikinių technologijų skyriaus fizikas dr. Marius Treideris.Jis – šio epizodo pašnekovas, kuris pasakoja apie puslaidininkius ir savo naujausius darbus šioje srityje.Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Taiklesnio apibūdinimo turbūt nesugalvosi. Šitaip žurnalistas Mindaugas Augustis prieš 5 metus pavadino kiokušin karatė meistrą, nusprendusį baigti savo profesionalo karjerą.Tas meistras – tai Lietuvos čempionas, pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas dr. Vytautas Cėpla, kuris yra ir... FTMC Nanoinžinerijos skyriaus mokslininkas.Jis su kolegomis kuria dirbtines, į žmogaus organizmą panašias sistemas ląstelėms – kad šios geriau atkurtų audinius ir veiktų taip, kaip norima. Ši sritis tampa vis svarbesnė, ypač medicinoje.„Daugybę metų vaistų tyrimai būdavo atliekami su ląstelėmis ant stiklo arba plastiko. Galiausiai mokslininkai suprato, kad nesueina galai – jei tas pačias ląsteles įdėsime į vieną aplinką, jos į vaistus reaguoja vienaip, jei į kitą aplinką – vaistų poveikis jau bus kitoks. Organizme ląstelės elgiasi ir auga kitaip negu būdavo manoma.Tuomet ir kilo susidomėjimo banga – kaip sukurti tobulesnius audinius bei sąlygas, kad ląstelių aplinka kuo labiau primintų gyvą organizmą ir kad būtų galima atlikti tikslesnius tyrimus“, – pasakoja Vytautas.Jis taip pat tikisi, kad šių darbų dėka ateityje nebereikės etinių klausimų keliančių ir brangių eksperimentų su gyvūnais. Norima tai pakeisti kokybiškais organizmo atitikmenimis.Apie mokslą ir karatė – naujausias FTMC tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ epizodas. Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Justina Žemgulytė nuo paauglystės laikų mėgdavo ardyti televizorius, konstruoti sintezatorius ir gilintis į technologines subtilybes. O girdėdama aplinkinių kalbas, kad fizika – ne merginų reikalas, ji užpyko, pasiryžo įrodyti, kad šie žmonės klysta, ir sėkmingai įstojo į universitetą.Šiandien Justina yra FTMC Fizikinių technologijų skyriaus doktorantė ir dirba Mikrobangų laboratorijoje.Mikrobangos skirtos ne vien maistui pasišildyti: be šių bangų neįsivaizduotume daugybės mūsų civilizacijos pasiekimų, jų panaudojimas praverčia tiek kasdienėje buityje, tiek karyboje. Ir dar: pasirodo, iš mikrobangų netgi įmanoma išgauti atsinaujinančios elektros energijos!J. Žemgulytė pasakoja apie įdomius tyrimus, savo patirtį ir, ko gero, pačią populiariausią vietą FTMC – Mikrobangų beaidę kamerą.Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Tribologija – mokslas, nagrinėjantis trintį, dilimą, sutepimą ir kitas sąveikas tarp judančių paviršių. Vienas pirmųjų tai tyrė Leonardas da Vinčis, o šiandien tribologija sujungia chemiją, fiziką, mechaniką, medžiagų inžineriją ir biologiją.Būtent pastarąja sritimi užsiima dr. Tadas Matijošius, FTMC Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus Tribologijos laboratorijos vadovas. Jaunasis mokslininkas su kolegomis tobulina medžiagas sąnarių, kaulų bei dantų implantams. Tai išties aktualu: dirbtinis sąnarys turi kuo mažiau trintis, nerūdyti ir neužsikrėsti bakterijomis. Taigi, Tado misija – palengvinti žmonių kasdienybę.Bet tai ne viskas. FTMC chemikas prisidėjo ir prie automobilių lenktynių sporto, suradęs patikimą būdą nuo trinties ir rūdijimo apsaugoti variklių stūmoklius.Apie tai ir daugiau – pokalbis, kurį veda Simonas Bendžius.

„Darbas su radioaktyviomis dalelėmis yra viena įdomiausių sričių, kur dažnai reikia netradicinio požiūrio. Galima tirti įvairiausius procesus – tiek gamtoje, tiek branduoliniuose objektuose. Tai labai įdomi ir reikalinga sritis“, – savo veiklą pristato FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus fizikė dr. Rita Plukienė.Ji šioje srityje darbuojasi 20 metų ir iki šiol apie savo darbą kalba su užsidegimu!2023 m. Rita su kolegomis atliko reikšmingą tyrimą: išanalizavo radiologinę situaciją buvusioje sovietų karinėje bazėje Estijoje, kur buvo įrengtas povandeninių branduolinių laivų treniruoklis su dviem veikusiais reaktoriais. Estai planuoja šią bazę visiškai išvalyti – tačiau iki tol reikėjo surinkti svarbius duomenis. Ir čia lietuviai atėjo į pagalbą.Apie šį darbą, fiziko „branduolisto“ kasdienybę ir būsimą visai Lietuvai svarbią technologinę naujovę – pokalbis, kurį veda Simonas Bendžius.

Žiūrėti tiesiai į lazerio spindulį nepatartina – lauktų liūdnos pasekmės. Tačiau FTMC Optoelektronikos skyriuje veikia Puslaidininkių optikos laboratorija, kurioje tobulinamas lazeris, skirtas būtent akims!Ten darbuojasi šio skyriaus doktorantas, fizikas Karolis Adomavičius. Jis pasakoja, kad laboratorijoje esanti sistema yra geriausia tokia pasaulyje. Lazeris nuskaito akies tinklainę – giliausią jos sritį, atsakingą už mūsų gebėjimą matyti. Tikimasi, kad vystoma technologija neilgai trukus sukels proveržį laiku diagnozuojant įvairias regos (ir ne tik) ligas.„Mes turime labai greitą lazerį, labai greitą vaizdo kamerą, ir akimirksniu užfiksuojame trijų dimensijų tinklainės vaizdą. Skirtingai nuo šiuolaikinių klinikose esančių sistemų (kurios tinklainę nuskaito per sekundę ar kelias), mes tą patį, tik dar geresnį, vaizdą gauname per šimtąją sekundės dalį“, – sako Karolis.Kodėl tai yra svarbu, kaip atrodo ir veikia ši technologija, taip pat ir kitas temas išgirsite šiame pokalbyje, kurį veda Simonas Bendžius.

FTMC pusrūsyje yra išskirtinė laboratorija su greitintuvo masių spektrometru – kambario dydžio sudėtingu įrenginiu, aptvertu metaline tvora. Čia atvežami nekasdieniai bandiniai, tokie kaip priešistorinių gyvūnų kaulai, seni medžiai ar paveikslai.Kas daroma? Mokslininkai bando nustatyti šių dalykų amžių. O tam praverčia radioaktyvioji anglis, esanti kiekviename iš mūsų.Laboratoriją prižiūri FTMC Branduolinių tyrimų skyriaus vyriausiasis inžinierius Artur Plotnikov, kuris tinklalaidėje pasakoja apie įdomius išskirtinius tyrimus ir jų naudą.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Pasaulio istorijoje ne kartą buvo momentų, kai žmonija manė, kad apie pasaulį jau supranta viską – kol staiga atsiradę netikėti mokslo atradimai šį mūsų išdidumą užgesindavo, atverdami kelius naujai begalinei nuostabai.FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus vadovas, astrofizikas prof. dr. Vladas Vansevičius sako, kad jau visai greit tai turėtų vėl įvykti – ir mūsų suvokimas apie Visatą bei pačią fiziką stipriai keisis:„Mes dabar esame ant paradigmos keitimo slenksčio. Ilgą laiką ligšiolinis kosmologinis pasaulio supratimas išgyvendavo, kartkartėmis jį vis „paremontuojant“, ir buvo priimtinas. Bet dabar prisikaupė tiek faktų kad netrukus turėtų įvykti rimtas virsmas tiek kosmologijos, tiek visos fizikos supratime.“Pats mokslininkas su FTMC kolegomis šiuo metu tiria artimas galaktikas, žvaigždžių formavimąsi bei sprendžia įvairius astronomams ramybės neduodančius klausimus. Pašnekovas pasakoja apie Visatą, savo darbą, jo vardu pavadintą asteroidą ir... rutulio stūmimą.Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Kiekvienos galaktikos centre egzistuoja supermasyviosios juodosios skylės. Jos taip pavadintos todėl, kad „sveria“ nuo kelių šimtų tūkstančių iki keliasdešimt milijardų mūsų Saulės masių!Kartais arti tokios juodosios skylės praskrieja dujų debesis, kuris ją „užkabina“ ir pradeda suktis aplink. Tuomet dujos taip ryškiai įkaista, kad net nustelbia visos galaktikos žvaigždžių spinduliuotę. Tokią struktūrą – juodąją skylę ir aplink ją besisukančias dujas – mokslininkai vadina aktyviu galaktikos branduoliu, o pačią galaktiką – aktyvia.Šią temą tyrinėja ir apie tai pasakoja FTMC Fundamentinių tyrimų skyriaus astrofizikas, tekstų autorius, mokslo populiarintojas dr. Kastytis Zubovas.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Mikrodumbliai – tai vienaląsčiai mikroskopiniai padarėliai, vieni seniausių gyvų organizmų Žemėje. Jų galima aptikti įvairiausiose vietose, o, jeigu atvyktumėte į FTMC, jų rastumėte... Bioelektrinių reiškinių laboratorijoje.Ten darbuojasi ir mikrodumblius tyrinėja FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus doktorantė Kamilė Jonynaitė. Ji aiškinasi, kaip už sekundę milijonus kartų trumpesni elektros impulsai keičia mikrodumblius – ir kokios naudos tai gali atnešti mums visiems.Jaunoji mokslininkė tinklalaidėje pasakoja apie savo tyrimus ir ne tik!Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė – viena populiariausių mokslininkių Lietuvoje. Jos pasakojimus apie fiziką bei garsius šio mokslo atstovus galime išgirsti televizijos ir radijo laidose, jutubo kanale ar susitikimuose su moksleiviais. Tačiau šįkart pasidomėsime apie... pačios Maženos mokslinę veiklą.Mūsų pašnekovė yra fizikė teoretikė, dirbanti FTMC Optoelektronikos skyriuje. Ji domisi pavienių fotonų šaltiniais ir tikisi, kad šie tyrimai ateityje taps esmine kvantinių technologijų sudedamąja dalimi. Skamba labai sudėtingai? Nieko baisaus, Mažena apie viską papasakos vaizdingai ir suprantamai!Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Artėjant Naujiesiems pakalbėkime apie... pirotechniką.FTMC dirbantis chemikas dr. Dominykas Juknelevičius tokiam pokalbiui puikiausiai tinka: jis yra vienas geriausių pirotechnikos specialistų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – o jo patobulinti signaliniai fakelai šiandien gelbsti nelaimėn patenkančių jūreivių gyvybes (ir turbūt praverčia futbolo sirgaliams!).Didžioji Dominyko meilė ir aistra – fejerverkai, kurie, pasak chemiko, yra pavojinga, bet iki ašarų žavi pirotechnikos sritis. Kuo jie ypatingi – ir ar tikrai juos reikia uždrausti?Na, o pačiame FTMC centre D. Juknelevičius užsiima aukso ir sidabro nanodalelių kūrimu. Apie tai irgi pakalbėsime.Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Elektromagnetinė patranka (arba svaidyklė) labai panaši į jūsų kavos aparate esantį elektros varikliuką. Vienintelis skirtumas – svaidyklės variklis ne suka fizinį objektą, o jį iššauna didžiuliu greičiu. Todėl tokia naujovė taip domina kariuomenes.JAV ją jau pritaiko palengvinant naikintuvų pakilimą nuo trumpų takų lėktuvnešiuose. Tačiau elektromagnetinė patranka taip pat gali suteikti didesnį greitį ir galią raketoms bei sviediniams – todėl viliamasi, kad tai itin pravers tiek priešlėktuvinei gynybai, tiek ir priešo puolimui.Šią technologiją prieš keletą metų tyrinėjo (ir iki šiol domisi) FTMC Funkcinių medžiagų ir elektronikos skyriaus fizikas dr. Vilius Vertelis. Jis pasakoja, kaip ir kur išbandomos elektromagnetinės svaidyklės – ir su kokiomis problemomis mokslininkai vis dar susiduria.Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Perovskitai – viena populiariausių medžiagų mokslo tyrinėjimo sričių.Skaičiuojama, kad pasaulyje apie šiuos mineralus publikuojama nuo 50 iki100 mokslinių straipsnių... kasdien! Perovskitai tokie garsūs, kad net kartais vadinami „kylančiomis roko žvaigždėmis“.Entuziastai ypač daug tikisi iš perovskitų saulės elementų, kurie būtų pigesni, patogesni ir efektyvesni už kasdienybėje sutinkamus silicio saulės elementus. Geriausi laboratoriniai modeliai tokių vilčių teikia.Tačiau ne viskas taip paprasta ir lengva – kad pasiektume revoliuciją saulės energetikoje, reikia išspręsti gausybę galvosūkių, kurie neduoda ramybės viso pasaulio mokslininkams.Apie tai pasakoja perovskitus tyrinėjantis dr. Marius Franckevičius iš FTMC Molekulinių darinių fizikos skyriaus.Ved. Simonas Bendžius

Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), vienoje iš laboratorijų, stovi didžiulį patefoną primenantis atominių jėgų mikroskopas. Jis netgi veikia panašiai kaip patefonas! Mažytė adatėlė liečia įstatytą bandinį (pavyzdžiui, kristalėlį), o kompiuterio ekrane pasirodo išsamus, plika akimi nematomas jo vaizdas.Šį mikroskopą yra įvaldęs FTMC Fizikinių technologijų skyriaus mokslininkas dr. Virginijus Bukauskas. Jis vaizdžiai pasakoja, kuo toks įrenginys naudingas, ką įdomaus ir reikšmingo galima sužinoti pasineriant į kiekvienąkart nustebinantį mikroskopinį medžiagų pasaulį.Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) tęsia pažintis su didžiausios Baltijos šalyje mokslinių tyrimų įstaigos darbuotojais.FTMC Nanotechnologijų skyriaus doktorantė Raimonda Bogužaitė – chemikė, jaunimo renginių organizatorė, visada juodai besirengianti BMW vairuotoja.Ji su kolegomis kuria molekulinius įspaudus – technologiją, kuri leidžia tiksliai nustatyti norimą molekulę: pavyzdžiui, iš mėginio sužinoti, ar žmogus serga atitinkama liga ir pan. Iššūkių čia per akis, tačiau sritis – labai daug žadanti, ypač medicinoje.Šiuos tyrimus Raimonda pristatė mokslo populiarinimo konkurse „Tyrėjų Grand Prix“ ir laimėjo pirmąją vietą!Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) pristato tinklalaidę „Tai ką jūs ten darot?“ Šį klausimą dažnai išgirsta FTMC dirbantys mokslininkai – tad pats laikas į jį atsakyti!Dr. Rusnė Ivaškevičiūtė-Povilauskienė yra fizikė, šaulė, kačių mylėtoja. Su kolegomis ji tyrinėja terahercines bangas – nematomą šviesą, kuri gali būti pritaikoma oro uostų saugos sistemose, medicinoje ar pakuočių tikrinime. Lietuviai šioje srityje yra vieni stipriausių pasaulyje – o Rusnės atradimas, susijęs su teraherciniais lęšiais, publikuotas aukščiausio lygio „Nature“ žurnale.Taigi – pokalbis apie mokslą ir ne tik. Tinklalaidę veda Simonas Bendžius.