Ką transliuoja Aurelijos Maknytės „Kanalai“ tarp meno ir gamtos?

Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, medijų istoriją, bendradarbiavimo strategijas. Išskirtinis ir šios parodos eksponavimas – kūriniai rodomi ne tik didžiojoje salėje, koridoriuose, kiemelyje, bet ir įsiterpia į nuolatinę XX–XXI a galerijos ekspoziciją. Galiausiai „Kanalai“ visiškai suardo natūros-kultūros priešpriešą: parodos tęsinį galima pamatyti Širvintų rajone ir pajausti, kaip kalbasi architektūrinė ir gamtinė erdvė. „Šioje parodoje Maknytės kūryba skleidžiasi kaip intensyvi nuolatinė kelis dešimtmečius trunkanti praktika, kur gyvenimas neatpinamai susivijęs su menu, neužbaigtumas vertinamas ir vertingas, o kūriniai ne visada yra kūriniai, bet tokie gali tapti, kaip ir vėl panirę atgal į buitį, į archyvus laukti ateities perkūrimų ir atkūrimų“ – rašoma parodos anotacijoje. „Kanaluose“ taip pat dalyvauja Julijus Balčikonis, Vilma Šileikienė, ŠMC TV komanda.Apie technologijų, melioracijos, komunikacijos ir teleportacijos kanalus Aurelijos Maknytės kūryboje ir parodoje kalbamės su autore ir kūrybine komanda: kuratorėmis Inesa Brašiške, Agne Narušyte ir parodos architekte Beatriče Mockevičiūte. Paroda „Kanalai“ NDG veiks iki spalio 18 dienos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė