KĄ ŽINOME APIE EUROPOS PARLAMENTĄ?: Ar Žaliasis kursas patyrė nesėkmę?

Europos aplinkos agentūra pateikė ataskaitą, kaip Bendrijai sekasi įgyvendinti Žaliojo kurso tikslus. Išvados verčia sunerimti – didžioji dalis išsikeltų tikslų iki šio dešimtmečio pabaigos, tikėtina, nebus pasiekti. Tiesa, Europos Sąjunga (ES) tikriausiai galės 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Taip pat ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia sisteminių pokyčių įvairiuose sektoriuose – nuo maisto ir energetikos iki prekybos ir pastatų – kad jie atitiktų ES tvarumo ir neutralumo klimato atžvilgiu viziją. Pagrindinė rekomendacija – pertvarkyti mokesčių naštą pagrindinių išteklių naudotojų ir teršėjų atžvilgiu, taip pat sparčiau panaikinti aplinkai žalingas subsidijas. Europarlamentaras Liudas Mažylis Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos parlamentą?“ aiškino, jog kadencijos pradžioje tarpiniai 2030 m. tikslai atrodė labai tolimi, todėl į jų įgyvendinimą dėmesys atkreiptas jau per vėlai. „2019 m. Žaliasis kursas buvo pasiūlytas kaip galinga superstrategija. Kadencija prabėgo mums besiginčijant, besiderant ir priiminėjant jau konkrečius teisės aktus, nukreiptus į klimato kaitos suvaldymą. Iš pradžių atrodė, kad 2030 m. tarpiniai tikslai yra labai toli, po dešimtmečio. Na, o dabar sakome, kad oi, palaukit – jau liko tik penkeri metai. Ir klausiame, kiek mes pažengėme į priekį“, – kalbėjo L. Mažylis. Nepaisant to, europarlamentaras išlieka atsargiu optimistu. Jo manymu, bendra ES politikos kryptis yra teisinga, o kitos kadencijos Europos Parlamentas ir Europos Komisija pratęs  darbus. Visgi, L. Mažylis pabrėžia, jog skirtingoms Bendrijos narėms tikslus įgyvendinti sekasi skirtingai dėl tų šalių piliečių pasipriešinimo. Be to, europarlamentaro teigimu, žalioji transformacija pareikalaus pakeisti savo kasdienius įpročius, o tai nėra ir nebus lengva tiek atskiriems žmonėms, tiek verslui. „Žiūrint pagal konkrečias valstybes, pavyzdžiui, Vokietijoje yra atsiliekama. Tačiau yra ir valstybių, kurios pakankamai neblogai tvarkosi su tais dalykais, tarp jų – ir Lietuva. Yra konkretūs dalykai ir trikdžiai, kurie susiję ir su politine rizika, ir su politiniais stabdžiais. Yra ir mūsų gyvenimo būdo problematika, kadangi reikia kiekvienam iš mūsų keisti įpročius, o tai tikrai nėra lengva. Tarp politinių dalykų paminėčiau ir ataskaitoje minimas iškastinio kuro subsidijas. Tai toje pačioje Vokietijoje, vos tik pradėta kalbėti, kad ūkininkams nebebus dotuojamas dyzelinas, tuoj suburzgė traktoriai į Berlyno centrą ir viską ten užblokavo. Politiškai yra sudėtinga užkardyti tokius dalykus. Taigi, globali kryptis yra teisinga, tačiau kai prieinama prie konkrečių detalių, kur reikia didelio politinio ryžto, daug kas pradeda strigti“, – problemas įgyvendinat Žaliąjį kursą išskyrė L. Mažylis. Visgi, Lietuvos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius problemas dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo veikiau mato tradicinėse, centro partijose, kurios perima kraštutinių partijų argumentus, nukreiptus prieš žaliąją politiką. Nors V. Sinkevičius neįvardijo konkrečios frakcijos Europos Parlamente, šie žodžiai buvo skirti Europos Liaudies partijos frakcijai, kuri pastaruoju metu daugiausia kritikavo siūlomus aplinkosaugos teisės aktus. Paklaustas apie eurokomisaro kritiką, L. Mažylis šiuos komentarus susiejo su rinkimų kova. „Aš visiškai nepriimu eurokomisaro kritikos. Aš suprantu, kad turbūt čia kalbama apie V.Sinkevičiaus ir dabar jau nesančio eurokomisaro Franso Timmermanso išpuoselėtą taktiką daryti atpirkimo ožiu būtent Europos liaudies partijos frakciją. Tai nepasisekė, kai išaiškėjo, kad sutarimas tarp frakcijų yra platesnis ir kai Europos liaudies partijos frakcijos pasiūlymai dėl gamtos apsaugos reglamento įgyvendinimo buvo patvirtinti ir Taryba jam pritarė. Jie įpareigoja Europos Komisiją ieškoti finansavimo šaltinių ir tada nebe taip viskas primityviai paprasta“, – į V. Sinkevičiaus kritiką atsakė europarlamentaras. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.