KĄ ŽINOME APIE EUROPOS PARLAMENTĄ?: Siekiant didesnio skaidrumo, ES skaitmenizuos žuvininkystės kontrolę

Europos Parlamento nariai patvirtino naujas Europos Sąjungos žuvininkystės kontrolės taisykles, kurios įpareigoja žvejus fiksuoti laimikį elektroniniame laivo žurnale ir nuolatos pranešti laivo koordinates. Tai Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ aptarėme su Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriumi Alenu Bulauskiu.   Žuvininkystės kontrolės taisyklėms pritarė 438 Europos Parlamento nariai, 146 buvo prieš, o 40 – susilaikė. Šį pasiūlymą Europos Komisija pateikė dar 2018 m., tad derybos užtruko penkerius metus. Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriaus A. Bulauskio teigimu, svarstymai užtruko dėl to, jog pokyčiai susiję su informacinėmis technologijomis, kurios nėra greitai įgyvendinamos. Kadangi skaitmenizacijos pokyčiai įgyvendinami visoje Bendrijoje, turi būti sukurtos sąsajos tarp įvairių institucijų, o tai nėra paprasta. Be to, teko ieškoti kompromiso, kuris būdu priimtinas daugumai valstybių. Naujomis ES taisyklėmis diegiama šiuolaikinė žuvininkystės kontrolė, kuri remiasi pažangiomis technologijomis ir didesniais skaidrumo reikalavimais. Siekiant padidinti saugumą, žvejai turės naudoti laivo padėtį jūroje fiksuojančius prietaisus, kurie leistų ES valstybėms stebėti jų veiklą. Pasiruošti naujiems reikalavimams žvejybos sektorius turės ketverius metus, o mažiesiems laivams šis reikalavimas įsigalios nuo 2030 m. Atsižvelgiant į tai, kad žvejybos laimikio registravimas popieriuje tampa neišsamus ir nepatikimas, ES taisyklės įpareigoja laivų kapitonus duomenis apie laimikį registruoti skaitmeniniu būdu, pavyzdžiui, žvejybos žurnaluose, perkrovimo ar iškrovimo deklaracijose. Mažesniuose žūklės laivuose, kurių ilgis neviršija 12 metrų, šią informaciją reikėtų pateikti tik baigus žvejoti. Be to, ES valstybės turės įdiegti elektroninę mėgėjiškos žvejybos laimikio registravimo sistemą. Naujomis taisyklėmis siekiama suvienodinti ES valstybėse taikomas baudas už žvejybos taisyklių pažeidimus. Už didelius žvejybos pažeidimus skiriama bauda negalės būti mažesnė nei laimikio vertė, o didžiausia bausmė turės bent penkis kartus viršyti laimikio vertę. Siekiant griežčiau prižiūrėti, kaip vykdomas draudimas išmesti žuvis atgal į jūrą, ilgesniuose nei 18 metrų laivuose nurodoma įrengti vaizdo kameras. Pasak A. Bulauskio, pagrindiniai žuvininkystės politikos tikslai susiję su aplinkosauga. „Jau nuo 2013 m. bendrosios žuvininkystės politikos reglamente akcentuojamas pagrindinis polius yra aplinkai draugiška žvejyba, kadangi didelė dalis žuvų išteklių – tiek Atlanto, tiek Ramiajame vandenynuose – yra pereikvojami. Visos šios priemonės yra skirtos ištekliams išsaugoti. Tad dabar bus griežtinama draudžiamų laimikių, neverslinio dydžio, taip pat – draudžiamų rūšių iškrovimo kontrolė. Ne paslaptis, jog laivai, sugavę nereikalingos jiems rūšies ar neverslinio dydžio rūšį, išmeta žuvį atgal į jūrą. Tad kontrolė bus griežtinama norint to išvengti“, – kalbėjo A. Bulauskis. Jis teigė, kad Lietuva pokyčiams yra pasiruošusi, išskyrus mažesnius ir žvejų mėgėjų laivus – šių savininkams prisitaikyti prie naujų taisyklių bus sunkiausia. „Pagrindas yra padėtas. Žuvininkystės laivų stebėjimo sistemos pas mus jau seniai yra įdiegtos – turbūt daugiau, nei prieš dešimtmetį. Tad didelės problemos nebus. Čia galbūt labiau akcentuojamasi į mažesnius ir žvejų mėgėjų laivus. Jiems reikės įsidiegti tam tikrą įranga, kuri, aišku, kainuoja. Bet čia savo darbus valstybė yra pasidarius. Kaip žinome, Žemės ūkio ministerija paleis paramos priemonę, kuri nepilnai arba 100 proc. kompensuos šios įrangos įsigijimą. Tad greičiausiai laiko prireiks tik ją įdiegiant, sinchronizuojant sistemas bei sujungiant su ES institucijoms“, – gerą Lietuvos pasiruošimą akcentavo Žuvininkystės kontrolės departamento vadovas.  Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.