Kaip tvarumą šiandien supranta ir kaip jo siekia Lietuvos mokyklos

„Aviliai ant stogo, vabzdžių viešbutis, švediškas stalas ar kita iniciatyva – kiekvienas mokykloje įgyvendintas tvarumo projektas gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu visai Lietuvos švietimo bendruomenei,“ – sako Almantas Kulbis, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.Lapkričio 20 d. Vilniuje pristatyti konkurso „Tvarios mokykla“ finalininkai ir paskelbti nugalėtojai, tarp kurių – 24 įkvepiantys mokyklų projektai išteklių tausojimo, judumo, kultūros ir gamtos paveldo, viešųjų erdvių ir kitose srityse.Šie apdovanojimai yra dalis iniciatyvos „Tvari mokykla 2030“, kuria siekiama visos šalies mokyklų bendruomenes įtraukti į darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Agentūra taip pat atlieka nacionalinį tvarių mokyklų vertinimą ir renka mokyklas – tvarumo lyderes.Pasak LINEŠA atstovų, prie iniciatyvos jau prisijungė daugiau kaip 600 mokyklų visose 60 Lietuvos savivaldybių.Patirtis rodo, kad geriausiai joms sekasi įgyvendinti sveiko gyvenimo būdo, judumo ir išteklių tausojimo veiklas. Tuo metu tokios sritys kaip kultūros ir gamtos paveldo saugojimas bei vietovių ryšiai mokykloms dar kelia iššūkių.Bet kartu specialistai pastebi, kad dalyje labiausiai tvarumo srityje pažengusių savivaldybių – pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos ir Jonavos rajonuose, tvarumas jau yra neatsiejama mokyklų veiklos dalis.Kad iš arčiau pažintume mokyklas – tvarumo lyderes, lankomės Zapyškio pagrindinėje mokykloje Kauno rajone, iš kurio sulaukta daugiausia paraiškų, ir Tauragėje, kurios „Šaltinio“ progimnazija pateko tarp konkurso finalininkų.Autorė – Vaida Pilibaitytė