PODCAST · society
Vienkartinė planeta
by LRT
LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.
Episodes
-
Seimas grįžta prie miškų įstatymo: kas naujo?
Rudens sesijoje Seimas grįžta svarstyti naujojo Miškų įstatymo projekto. Jį rengusi Aplinkos ministerija akcentuoja kirtimų reguliavimą, gamtai artimesnę miškininkystę ir miškų atkūrimą. Pasak jų, priėmus siūlomus pakeitimus, labiausiai saugomų miškų plotai išaugtų daugiau kaip dvigubai – iki 2,6...
-
Kaip valstybei sekasi išpirkti gamtiniu požiūriu vertingus miškus?
Valstybė biudžeto ir europinėmis lėšomis per pastaruosius 4 metus išpirko 619 ha gamtiniu požiūriu vertingų miškų. Taip pat planuoja pirkti pievas ir pelkes. Kokie tai plotai ir ką su jais planuojama daryti? Autorė Inga Janiulytė-Temporin
-
Neris atgimsta. Kodėl sostinės vizijoje pasigendama dėmesio upei?
2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo analizuoti, kokią įtaką miesto plėtrai turi Neries upė. Taip atsirado vizija „Neris atgimsta“. Ši vizija, kaip teigia jos kūrėjai, ne tik sieks pritaikyti upę ir jos pakrantes patogesniam žmonių naudojimui, bet ir saugos bei puoselės jos...
-
Tvari mada pagal Stilingą silkę
„Aš nesijaučiu [besanti] tvarumo ministrė, bet stengiuosi susikurti savo spalvotą spintos kapsulę iš to, kas yra išmesta“,– prisipažįsta Kaune gyvenanti verslininkė, tvarios mados entuziastė, Europos klimato pakto ambasadorė Augustė Barbora Budrienė. Dėvėtų drabužių parduotuvę pavadinimu „Dressed...
-
Romo Šležo aplinkosauginiai filmai
Romas Šležas (1938-2019) – Bostono lietuvis, kino kūrėjas. 7-ajame dešimtmetyje, t.y. pačioje aplinkosauginio judėjimo JAV pradžioje, jis sukūrė tris pripažinimo sulaukusius aplinkosauginius filmus. „Progress, pork-barrel, and pheasant feathers“ (liet. „Progresas, kiaulienos statinė ir fazano...
-
Miškas, kuris sulauks senatvės
Strėvininkai – mišrus lapuotynas Kaišiadorių r., kur upelio slėnyje stūkso medžiai senoliai. Pro tankią liepų ir guobų lapiją skverbiasi ryški rugpjūčio vidudienio saulė. Pavėsyje svaigina gaivūs, jau rudenį pranašaujantys, žolynų aromatai. Margu kamienu dėmesį atkreipia vienas kitas skroblas.…
more -
NATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centro vadovas: „Svarbu sukurti bendrą kalbą“
Kanados mieste Monrealyje įsikūręs NATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centras siekia tapti tam tikru žinių šaltiniu karininkams ir civiliams, dirbantiems klimato kaitos ir saugumo srityje: remia tyrimus, rengia seminarus, mokymus ir netgi kuria tinklalaidę „Resilience Brief“. „Tai mums...
-
Lietuvės atradimai, prisidedantys prie Baltijos pilkųjų ruonių apsaugos
„Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, kuri tyrinėja šią prie Lietuvos krantų atklystančią saugomą rūšį. Ji tikisi…
more -
Kiek žmonių Lietuvoje patiria ekologinį nerimą ir kaip jį atliepti?
Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai dėl ekologinės krizės ir su ja susijusių veiksnių. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir...
-
Kiek miestų žaliosios erdvės pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms?
Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė yra slaugytoja, geriatrinės slaugos dėstytoja, ir ekologijos ir aplinkotyros doktorantė. Ji siekia išsiaiškinti, kiek aplinkos veiksniai veikia vyresnių žmonių sveikatą, o taip pat, kas svarbu pritaikant miesto žaliąsias erdves taip, kad jose būtų saugu, patogu ir gera...
-
Gamtosaugos premijos laureatė Lina Paškevičiūtė: tarp duomenų, žmonių ir gamtos
„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jai įteikta Prezidento Valdo Adamkaus...
-
Kariuomenė ir klimato kaita: kapitonė Dapkuvienė mano, kad švietimo šia tema per mažai
Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš...
-
Lietuvos nacionaliniams parkams – 35: nuo ko viskas prasidėjo?
Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo Aukštaitijos nacionalinio parko vardą. Kartu įsteigtas ir Viešvilės valstybinis gamtinis...
-
Ką rodo didžiųjų apuokų stebėjimai Šiaulių Pietiniame ir Latvijoje?
Šiaulių Pietinio didžiųjų apuokų pora persikėlė perėti į kitą daugiabutį namą, o trys jų jaunikliai su žmonių pagalba miesto aplinkoje gyvena ir jau išmoko skraidyti. Vis tik gyventojai nerimauja, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus, kuomet du iš trijų paukščių žuvo dėl elektros iškrovos…
more -
Davidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų. Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs...
-
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
„Galima norėti, kad čia kažko nebūtų: kad nebūtų asfalto, krovos, uosto. Bet kažkas vis tiek bus. Mes siekiame, kad čia būtų parkas,“ – sako Laura ir Audrius Domarkai, gyvenantys Klaipėdoje, šalia triukšmingų uosto krovos įmonių ir geležinkelio. Mikrorajone, kuriame parkų nėra. Parko galimybę jie...
-
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
„Esame Lietuvos gamtos ir šalies patriotai“, – sako dr. Radvilė Rimgailė-Voicik, neseniai atsikūrusios Lietuvos botanikų draugijos pirmininkė, pirmoji šios draugijos pirmininkė moteris šalies istorijoje. „Lietuva yra tarp borealinių miškų ir Europos ąžuolo arealo – čia susitinka spygliuočių ir...
-
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
Gamtininkas Mindaugas Lapelė sako, kad jam mieliau švęsti Motinos Žemės dieną balandžio 22-ąją negu Žemės dieną kovo 20-ąją. Būtent tą dieną prieš 56 metus 20 milijonų žmonių išėjo į gatves reikalaudami spręsti aplinkos taršos problemas Jungtinėse Valstijose. Kalbant apie šiuos protestus, dažnai...
-
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
Šiemet kino festivalyje „Kino pavasaris“ geriausia lietuviška premjera išriktas kino režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais. „Aš tikiu stebuklais ir man tie grybai yra stebuklas, –...
-
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
Ukmergiškė menininkė Laima Dzigaitė kuria paveikslus iš žolynų. Juose naudoja įvairius augalus ir jų dalis: nuo kukurūzo lapo iki dagio pūko. „Reikėtų aprašo prie kiekvieno paveikslo, kokie augalai panaudoti, tada žmonės nustebtų“, - sako ji. Svečiuojamės Laimos namų antrame aukšte įkurtoje...
-
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos....
-
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
Seimas pavasario sesijoje pradeda svarstyti atnaujintą Miškų įstatymo projektą. Pasak jį rengusios Aplinkos ministerijos, ketinama tobulinti miško kirtimų reguliavimą, skatinti gamtai artimesnę miškininkystę, peržiūrėti miškų grupes ir gerinti miškų atkūrimą, sudaryti galimybes miško savininkams...
-
Kodėl Grenlandijos ateitis – ir mūsų ateitis?
„Mėgstu sakyti, kad Grenlandija tarsi apkabina pasaulį, nes tame lede glūdi apie 7 metrai jūros lygio. Gal bus keistas palyginimas, bet įsivaizduokite Grenlandiją kaip milžinišką ledo kubą, padėtą ant uolos, kyšančios iš vandenyno. Ir tam ledo kubui tirpstant, vanduo suteka į vandenyną. Tai…
more -
Gytis Valaika apie netikėtai į Lietuvą grįžusią šaltą žiemą ir kovą su sąmokslo teorijomis
Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas užbėgti jiems už akių. Jis seka šiuo turiniu besidalijančias anketas ir sako, kad jų...
-
Kas daro įtaką Lietuvos miškų politikai?
Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, apkaltinęs jį bandymu stabdyti Miškų įstatymo procesą ir ryšiais su tuo suinteresuotais lobistais. Dėl to jis žada kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o...
-
Kaip sukurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?
Patalpose praleidžiame nuo 80 iki 90 procentų savo laiko. Todėl jų oro kokybė itin svarbi mūsų sveikatai. Specialistai pataria įrengiant ar atnaujinant namus vengti pavojingų medžiagų, tokių kaip lakieji organiniai junginiai ir ftalatai, rinktis kuo natūralesnius, specialiais ekologiniais…
more -
Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko prioritetai
Pernai rugsėjo pabaigoje po valdančiosios koalicijos rokiruotės pasikeitus Vyriausybei, aplinkos ministras Povilas Poderskis pareigas perleido savo viceministrui Kastyčiui Žuromskui. Diplomuotas aplinkos inžinierius anksčiau dirbo statybų ir finansų sektoriuje, o dabar kaip vieną iš savo veiklos...
-
Kaip suderinti žmogaus ir gamtos interesus steigiant Kapčiamiesčio poligoną?
Siekiant stiprinti krašto gynybą, Kapčiamiesčio girioje planuojamas naujas karinis poligonas. Tačiau vietos bendruomenė jo nenori. Gyventojai nerimauja ir dėl aplinkos pokyčių – nuo miškų kirtimų iki triukšmo, priežasčių yra ir daugiau. Ką apie tai sako Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės...
-
Lėtasis kinas ir dosnių grybų pėdsakai juostoje
„Galėčiau pasakyti, kad išradome būdą sukurti analoginę grybų animaciją. Arba galėčiau patentuoti „Mikio grybų kino techniką“ ir prieš 20 metų tai būtų visiškai normalu“, – sako Vilniuje gyvenantis kino kūrėjas Miki Ambrozy, kuris savo darbe panaudotus mikroorganizmus vengia vadinti savo...
-
2025 metų apžvalga: švaraus proto akimirkos gamtoje ir maži laimėjimai
Šiemet jums parengėme daugiau kaip 40 pasakojimų, kurių temos įvairavo nuo viešojo transporto vizijų iki baltųjų lokių tyrimų, plėšriųjų paukščių apsaugos mieste, greitosios mados iki valdomų gaisrų ir negirdėtų dirvožemio garsų. Aplinkosaugos laukas toks įvairus ir dinamiškas, kad „Vienkartinei...
-
Kodėl Nemunui padaryta žala įvertinta 8 milijonais ir kas toliau?
Aplinkos apsaugos departamentas lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Nemune ties Alytumi ir Druskininkais atlikti ne upės valymo, o gilinimo darbai, ir nustatė, jog šie darbai padarė beveik 8 milijonų eurų vertės žalą aplinkai. Dėl to Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo...
-
Bioįvairovės būklė Lietuvoje: naujausi duomenys
Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32. Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių...
-
Cli-fi: tarp faktų ir pramanų
Literatūrologė Radvilė Musteikytė tyrinėja klimato kaitos grožinę literatūrą arba cli-fi. Šiame lauke gausu distopijų, tačiau pastaruoju metu šią tendenciją siekiama atsverti. Nauji literatūriniai judėjimai skatina ieškoti šviesos ir kurti minties eksperimentus apie geresnį pasaulį. Vis tik,...
-
Kaip tvarumą šiandien supranta ir kaip jo siekia Lietuvos mokyklos
„Aviliai ant stogo, vabzdžių viešbutis, švediškas stalas ar kita iniciatyva – kiekvienas mokykloje įgyvendintas tvarumo projektas gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu visai Lietuvos švietimo bendruomenei,“ – sako Almantas Kulbis, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros...
-
Ar jūrinių erelių gali būti per daug?
Ornitologas Eugenijus Drobelis ir jį palaikantys ornitologų draugijos nariai kreipsis į Aplinkos ministeriją, kad ši sumažintų jūrinio erelio apsaugą. Pasak jo, nuo išaugusios populiacijos kenčia kiti retI paukščiai. Tuo metu ministerija ir paukščių ekologijos tyrėjas Rimgaudas Treinys sako, jog...
-
Požeminis pasaulis gamtininkės Dovilės Railaitės akimis
Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o…
more -
Apie ugnį ir vandenį perėjusias retas knygas
Spalio pradžioje žinomo gamtininko Almanto Kulbio daugiabutyje kilęs gaisras pražudė nemažą dalį unikalios gamtos knygų kolekcijos. Ją sudaro apie 7 tūkst. kelis dešimtmečius kruopščiai rinkti įvairūs specializuoti leidiniai, tarp kurių – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje retos knygos apie…
more -
Po gaisrų atliekų tvarkymo įmonėse. Ką keisti siūlo atsakingos institucijos ir ekspertai?
Dažnėjant gaisrams atliekų tvarkymo įmonėse, gyventojai jų pasekmių bemaž nepajuto. Vilniuje, nors išdegė kiek mažiau nei pusė atliekų rūšiavimo gamyklos ploto, atliekų surinkimas nebuvo sutrikdytas. Dėl dalies gaisrų pradėti ikiteisminiai tyrimai, tyrimus vykdo ir specialistai iš Priešgaisinės...
-
„Vilties ambasadorė“: prisimenant dr. Jane Goodall
„Dažnai sakoma – nesutik savo herojų, nes gali nusivilti. Tačiau su Jane Goodall taip nenutiko“, - pirmą susitikimą su garsiausia pasaulio šimpanzių eksperte, aplinkosaugos aktyviste prisimena aplinkos ekonomikos tyrinėtoja Asia Guerreschi. Spalio 1-ąją pasaulį apskriejo žinia, kad, eidama...
-
Klimato mokslininkai pas psichologą
Psichikos sveikatos srityje dirbantys mokslininkai vis dažniau susiduria su vadinamomis „ekologinėms“ emocijomis. Tyrimai rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse žmonės jaučia nerimą, liūdesį, baimę, sielvartą, pyktį ir kaltę būtent dėl neigiamų mūsų veiklos sukeltų pokyčių aplinkoje. Psichologai…
more -
Pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą
„Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuri skatina atrasti originalius architektūros sprendimus“, - apie šių metų Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje sako projekto kuratorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis. Šioje bienalėje jis su komanda...
-
Kaip naujoji Vyriausybė ketina rūpintis šalies miškais?
Naujai formuojamai Vyriausybei paviešinus savo programą, diskusijas sukėlė joje atsiradusi nuostata valstybinių miškų valdymą perduoti Žemės ūkio ministerijai. „Kol nėra peržiūrėta valstybės politika miškų klausimais, atsakomybių stumdymas tarp ministerijų kelia strateginę grėsmę,“ – sako…
more -
Užsispyrę optimistai. Kaip teisės studentai iškovojo pergalę aukščiausiame pasaulio teisme
Liepos gale paskelbta Tarptautinio teisingumo teismo patariamoji nuomonė dėl valstybių įsipareigojimų saugoti klimatą klimato teisingumo aktyvistų laikoma lūžio tašku. Dedama daug vilčių į tai, kad ateityje ji padės vietos teismuose stabdyti naujus iškastinio kurio projektus, ir kad labiausiai...
-
Baltųjų lokių tyrimai Arktyje
Šiemet Norvegijos Svalbardo salyne mokslininkai atliko naujoviškus tyrimus – pirmą kartą paėmė baltųjų lokių riebalinio audinio biopsijas, kad galėtų ištirti teršalų poveikį jų sveikatai. Visgi, nepaisant ilgalaikio teršalų poveikio, baltieji lokiai neparodė prastos sveikatos požymių. Tačiau...
-
Veganizmo reiškinys Lietuvoje
„Tai be galo įdomi ir mažai tyrinėta tema pasaulyje, itin svarbi kilmato kaitos kontekste“, - sako disertaciją apie veganizmo fenomeną Lietuvoje rašanti sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė. Anot jos, dažniausiai ne siekis pakeisti mitybą žmones skatina tapti veganais, o etinės ir moralinės...
-
Kiek plėšriųjų paukščių žūtis lemia neizoliuoti elektros laidai?
Prieš daugiau nei savaitę asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ paskelbė, kad nutūpęs ant elektros stulpo žuvo jau antrasis Šiaulių Pietiniame išperėtas didysis apuokas. Asociacija sukūrė peticiją, kuria reikalauja Aplinkos ministeriją ir ESO imtis veiksmų, kad apsaugotų paukščius. Kiek...
-
Gaisras kaip gamtos atsinaujinimas ir rūšių išlikimo sąlyga
Dzūkijos nacionaliniame parke siekdami atverti žemynines kopas gamtininkai šiemet pirmą kartą pasitelkia ugnį. Vadinamasis kontroliuojamas miško paklotės deginimas pavasarį vyko trijuose atrinktuose plotuose, į kuriuos jau sugrįžta retų vabzdžių rūšys – smėliabitės ir tarkšliai. Rudenį…
more -
Kaip kalbėti su vaikais apie klimato kaitą jų negąsdinant?
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje vyksta paroda „JOKIO JOKIO TVANO“. Ji remiasi pernai išleista, rašytojos Audros Baranauskaitės ir dailininkės Eglės Lekevičiūtės sukurta knyga su nuorodomis į klimato krizės keliamas grėsmes, atsakingą vartojimą ir pagalbą vienas kitam ištikus nelaimei....
-
Avys ir ožkos – saugomų teritorijų prižiūrėtojos
Šiemet įsteigimo 25-metį mininčio Kuršių nerijos nacionalinio parko pievose vėl vasaroja ožkos ir avys. Jau ne pirmus metus iš Žemaitijos atvežta nedidelė banda nuo gegužės iki rugsėjo įkurdinama ten, kur stengiamasi palaikyti šiam kraštui būdingą bioįvairovę. Pasak gamtosaugininkų, jau išnykusi...
-
Kodėl daugėja rudųjų lokių ir kaip išvengti konfliktų su jais?
Lietuvoje rudųjų lokių apskaita nevykdoma, tačiau šiemet jų fiksuojama daugiau nei kitais metais. Latvijoje lokiai moksliniais metodais tiriami 15 metų. Per tą laiką individų skaičius išaugo nuo kelių iki 150-ies. Žinduolių tyrėjai sako, kad augant lokių populiacijai, nebūtinai turi daugėti ir...
We're indexing this podcast's transcripts for the first time — this can take a minute or two. We'll show results as soon as they're ready.
No matches for "" in this podcast's transcripts.
No topics indexed yet for this podcast.
Loading reviews...
Loading similar podcasts...
Frequently Asked Questions
How many episodes does Vienkartinė planeta have?
Vienkartinė planeta currently has 490 episodes available on PodParley. New episodes are automatically indexed when they're published to the podcast feed.
What is Vienkartinė planeta about?
LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.
How often does Vienkartinė planeta release new episodes?
Vienkartinė planeta publishes regularly with 490 episodes available. Check the episode list for the typical release schedule.
Where can I listen to Vienkartinė planeta?
You can listen to Vienkartinė planeta on PodParley by clicking any episode. We provide an embedded audio player for direct listening, and you can also subscribe via your preferred podcast app using the RSS feed.
Who hosts Vienkartinė planeta?
Vienkartinė planeta is created and hosted by LRT.
URL copied to clipboard!