Laboratorijoje užauginta mėsa ir kitos alternatyvos: lūkesčiai, iššūkiai ir vis dar skeptiškas požiūris

Dar prieš gerą dešimtmetį alternatyvos gyvulinės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Pirmąkart laboratorijoje iš gyvulių kamieninių ląstelių užauginta mėsa pristatyta kaip ateities sprendimas, kaip mažinti taršios gyvulininkystės pramonės poveikį aplinkai ir spręsti etinius klausimus, susijusius su gyvūnų gerove. Visgi, pastaraisiais metais entuziazmas kiek sumažėjo – nors jau yra patvirtinta JAV, Singapūre ir Izraelyje, dirbtinė mėsa parduotuvių lentynų taip ir nepasiekia, vartotojai, nors jų požiūris šiek tiek keičiasi, vis dar gana skeptiški. „Pagrindinis laboratorijoje užaugintos mėsos iššūkis – atitikti įprastą mėsą skonio, kainos ir prieinamumo aspektais“, - sako „Good Food Institute Europe“ vyresnysis politikos vadovas Setas Robertsas.Maža to, pernai pasirodęs nerecenzuotas Kalifornijos universiteto Deiviso mokyklos tyrimas teigia, kad dabartiniai kultivuotos mėsos gamybos metodai gali būti net 25 kartus taršesni nei įprastos jautienos pramonės. Visgi, laboratorijoje auginamų mėsos alternatyvų šalininkai mano, kad toks tyrimas netikslus, o pramonė sparčiai keičiasi ir tobulėja. Tačiau jie pritaria, kad vien naujosios technologijos į klausimą, kaip išmaitinti augančią populiaciją, dar labiau nepakenkiant planetai, neatsakys – reikia sisteminių pokyčių.Autorė Karolina Panto