Mokslo dvikova: Parlamentinis streikas: demokratijos saugiklis ar stabdis?

Vakarų parlamentuose, o pastaraisiais metais ir Lietuvos Seime, vis dažniau taikomos procedūrinės taktikos, kuriomis siekiama ne priimti sprendimus, o juos atidėti ar blokuoti. Filibusteris, sąmoningas posėdžių vilkinimas, masiniai boikotai, kvorumo griovimas ar ilgalaikės procedūrinės kalbos – tai skirtingos parlamentinio streiko formos, tapusios reikšminga politinės kovos priemone. Vieni šias praktikas vertina kaip teisėtą opozicijos instrumentą, leidžiantį riboti daugumos galias, kiti – kaip veiksmą, keliantį grėsmę institucijų funkcionalumui.Kokiomis sąlygomis tokios taktikos gali būti laikomos demokratinės sistemos dalimi? Kur yra riba tarp teisėto procedūrinio pasipriešinimo ir politinio sprendimų paralyžiavimo? Ar parlamentinis streikas gali būti traktuojamas kaip legitimi politinio protesto forma, ir kokias ilgalaikes pasekmes jis gali turėti demokratijos veikimui?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytojai dr. Liutauras Gudžinskas ir dr. Gintas Karalius. Laidą "Mokslo dvikova" remia Medijų rėmimo fondas.