Nenušaunami siužetai. Kaip išsirinkti gerą trilerį?

Praėjusioje laidoje vedėjai, užkliuvę už vokiečių milijardieriaus verslininko Dirko Rossmanno sumanymo parašyti trilerį, kuris tapo bestseleriu, nutarė pasidairyti po šio žanro platumas. Pirmiausia, kaip yra pratę, išskyrė kelias trilerių kategorijas ir jas trumpai aptarė. Paskui pasidžiaugė prezidentinės Clintonų šeimos indėliu į šį žanrą: Billas Clintonas drauge su Jamesu Pattersonu jau išleido vieną trilerį ir netrukus išleis kitą, o Hillary Clinton su kanadiete Louise Penny, iki šiol sėkmingai rašiusia apie tobulą seklį Armandą Gamašą ir pasakišką Trijų Pušų kaimelį, rudenį pristatys trilerį tarptautinio terorizmo motyvais. Toliau aptariami tokių klasikų, kaip Robertas Ludlumas ar Robertas Harrisas trileriai (prie pastarojo stabtelint ilgėliau jau vien dėl to, kad jis tikrai vertas dėmesio), ir suformuluojama paprasta rekomendacija: trileriai apie politikus gali būti ir blogi, ir geri, o štai trileriai, prie kurių parašymo prikišo nagus politikai, dažniausiai neverti dėmesio.Rekomendacijos: laidoje minimi, bet vedėjų nelabai rekomenduojami Jameso Pattersono ir Billo Clintono „Prezidentas dingo“ ir lietuviškai neišverstas „The President‘s Daughter“, taip pat jau paties Pattersono trileris „Krosas“. Rekomenduojama praktiškai viskas, ką parašė Robertas Harrisas, juolab kad labai daug kas yra ir lietuviškai: „Faterlandas“, „Enigma“ (ir knygos, ir filmai), „Archangelas“, „Vaiduoklis“ (ko gero net labiau filmas negu knyga), „Karininkas ir šnipas“ (irgi ir knyga, ir filmas), istorinė trilogija „Pompėja“, „Imperium“ ir „Lustrum“, „Miunchenas“; Roberto Ludlumo trileriai ir jų motyvais pastatyti filmai apie Jasoną Borną; Chriso Pavone trileriai „The Expats“, „The Travelers“, „The Accident“, „The Paris Diversion“; sąlyginai rekomenduojami Harriet Tyce trileriai „Raudonasis apelsinas“ ir „The Lies You Told“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis