Nenušaunami siužetai

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai aptaria rašytojos Freidos McFadden psichologinių trilerių „Tarnaitė“ seriją, panagrinėdami ir rašytojos biografiją, ir pirmojo serijos romano ekranizaciją.Laidoje taip pat atliekamas ir mokslinis (nelabai gilus) darbas - Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis suklasifikuoja moterų keršto vyrams romanus pagal bausmės vyrams stiprumą ir šia proga prisimena švedų rašytojos Kamillos Lackberg trilerių seriją „Auksinis narvelis“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria keturis šviežiai į lietuvių kalbą išverstus detektyvus, kuriuos rekomenduoja pasiimti į atostogas.Į sąrašą pateko suomių rašytojos Satu Ramo detektyvas „Fjordo paslaptis“. Romano veiksmas vyksta Islandijoje, nusikaltimus tiria du detektyvai – islandė Hildur ir jai į pagalbą paskirtas iš Suomijos atvykęs Jakobas, kuriam Islandijoje viskas nauja.Dar viena jau lietuviškai išversta knyga – Ann Cleeves „Varnų gaudyklė“. Romanas išleistas jau anksčiau, 2025 m., bet jis turi ir elektroninę versiją – gana retas atvejis lietuviškai išleistų detektyvų pasaulyje.Ypatingai gera žinia tapo Elly Griffiths detektyvas „Jano akmuo“ iš serijos apie archeologę Rutą Golvėj - tai jau antra serijos knyga, ir galima tikėtis, kad serija sėkmingai bus verčiama toliau.Visai šviežiai, pasirodė lietuviškai išversta Anthony Horowitzo knyga, antra knyga iš serijos apie redaktorę Siuzaną Railand ir išgalvotą detektyvą Atikusą Piunką; pirmoji lietuviškai vadinosi „Šarkos žudikės“, o naujoji – „Mėnulio gėlės“ žmogžudystės“.Ir dar viena serijinė naujiena – jau yra trečia MC Beaton komiškų detektyvų serijos knyga. Romane „Dailioji sodininkė“ toliau pasakojama apie buvusią viešųjų ryšių specialistę Agatą Reizin, kuri sugalvojo mesti darbą, įsikurti idiliškame britiškame kaime ir nuolat patekti į žmogžudysčių tyrimus.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ekscentrika kaip žanro rūšis detektyvų pasaulyje kartais būna gana pavojinga, nes vieni tokį dalyką labai mėgsta, o kiti lygiai taip pat labai nemėgsta. Vis dėlto ekscentriškų herojų ir jų nuotykių trauka yra neabejotina, todėl šį pirmadienį laidos vedėjai nutaria pasiaiškinti, kodėl kai kurie ekscentriški detektyvai pelno populiarumą ir kas tai lemia. Juolab kad po ranka pasitaikė du visai neseni pavyzdžiai – Richardo Osmano naujos detektyvų serijos pirmoji knyga „Mes tiriame žmogžudystes“ ir jau šiek tiek minėtas, bet tikrai dar nepakankamai aptartas serialas „Kaip patekti į dangų iš Belfasto“. Laidos klausytojams tikriausiai bus malonu sužinoti, kad net tokią lengvabūdišką temą laidos vedėjai aptaria su jiems būdingu akademiniu rimtumu ir vadovaudamiesi nepriekaištingais tyrimo metodais.Rekomendacijos: Richardo Osmano „Mes tiriame žmogžudystes“ (ir kitos jo knygos), Karsteno Dusse ekscentriški detektyvai apie Bjorną Dymelį (lietuviškai yra du – „Mano vidinis vaikas – žudikas“ ir „Dėmesingo įsisąmoninimo vadovas žudikui“), serialas „How to Get to Heaven From Belfast“, o be to – senieji filmai apie Džeimsą Bondą ir panašūs linksmi dalykai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptars lietuvių skaitytojams sąlyginai žinomos britų rašytojos Sophie Hannah kūrybą. Įvesti rodiklį „sąlyginai“ tenka todėl, kad į lietuvių kalbą yra išverstas vienas jos romanas „Žmogžudystės su monograma“, kuriame autorė tęsia Agathos Christie seklio Erkiulio Puaro žmogžudysčių tyrimus. Vėliau Sophie Hannah parašė dar penkis šios serijos romanus – labai populiarius – bet lietuviškai jie nepasirodė.Todėl nenuostabu, kad antra rašytojos serija (joje jau 12 romanų) apie detektyvės inspektorė Šarlės Zailer ir detektyvo konsteblio Saimono Vaterhauzo bylas, mūsų skaitytojams yra dar mažiau žinomos, bet tokios kliūtys nesutrukdė laidos vedėjams papasakoti apie dvi naujausias serijos knygas „Pora prie stalo“ (The Couple at the Table) ir „Žmogžudystės priešybė“ (The Opposite of Murder), kurias (ir visą seriją!) rekomenduoja skaityti ir versti.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Gerokai pernelyg retai laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai kalba apie įvairius techninius ar profesinius triukus, kuriais naudojasi detektyvus rašantys arba filmuojantys žmonės, kad sukurtų neatsispiriamai įdomų pasakojimą. Todėl šitoje laidoje Ernesto pateiktas pasiūlymas išsamiau aptarti jo mėgstamą specifinę kinematografinę techniką, kurią jis pats pavadino „hipotetine rekonstrukcija“ (bet kurią galima pavadinti dar kitaip ir net labai įvairiai, nes jeigu pavadinsi rožę kitu vardu, ar ji kvepės mažiau? Šito šekspyriško klausimo vedėjai, laimė, nesvarsto) sulaukia rimto aptarimo. Taigi vedėjai, pasitelkdami gana netikėtą pavyzdį – 1978 m. nufilmuotą Christie „Mirties ant Nilo“ versiją su Peteriu Ustinovu ir žvaigždynu kitų aktorių, pakalba apie tai, kaip rekonstruojant siužetą galima sukurti papildomą įtampą ir tą malonų jaudulį, kurį taip mėgsta visi detektyvų žiūrovai bei skaitytojai.Rekomendacijos: minėtoji „Mirties ant Nilo“ ekranizacija, taip pat galima prisiminti klasiką – Kurosawos „Rasiomoną“, perskelto siužeto filmą „Atsargiai, durys užsidaro“ (Sliding Doors); be to, naujas ispaniškas serialas „Jei antradienis, tai žmogžudystė“ (Si es martes, es asesinato), serialų frančizė „Mirtis Rojuje“ (ypač „Mirtis ne rojuje“), o taip pat, ne visai į temą – serialas „Kita iš seserų Benet“ (The Other Bennet Sister), na ir, aišku, Gulbenkiano muziejus Lisabonoje (kaip ir visi kiti Lisabonos muziejai).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šventinį ar bent jau išeiginį pirmadienį laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai su malonumu aptaria naują Guy Ritche‘io serialą „Jaunasis Šerlokas“ – linksmą, šelmišką ir šiek tiek paauglišką, kaip jau esame pratę tikėtis iš Ritchie pateikiamų šerlokianos ekranizacijų. Kadangi apie pačius herojus jau ir taip kalbėta labai daug, vedėjai nutaria daugiau dėmesio skirti aktoriams ir atranda čia gana nemažai netikėtų dalykų (be kita ko ir faktą, kaip sunku atpažinti aktorių Ralphą Fiennesą, jei mėgini tai daryti, pasitelkdamas garsiausius jo vaidmenis („Anglo ligonio“ ar Voldemorto iš „Hario Poterio“).Rekomendacijos: serialas ir beveik viskas, kas susiję su Šerloku Holmsu – nieko naujo nepasakėme, tik priminėme, kad ne pro šalį nepamiršti ir žinomų dalykų.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis tyrinėja klasiką ir kalbasi apie detektyvus Antikoje ir Antiką detektyvuose. Pokalbio gija vedėjus nuveda iki Donnos Tartt romano „Slapta istorija“ ir iki – o kaip gi be jos! – Agathos Christie apsakymų rinkinio „Dvylika Heraklio žygdarbių“, kur pusdievio vaidmuo atitenka Erkiuliui Puaro.Galiausiai pokalbis tampa trumpu, bet intensyviu protmūšiu, o finale padaroma išmintinga išvada: su dievų pasauliu reikia elgtis atsargiai, o jei jau į jį braunies, tai daryti santūriai ir su humoru.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Netikėtai sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis visą laidą paskyrė Roberto Galbraitho detektyvo „Paženklintas žmogus“ (The Hallmarked Man) aptarimui. Kalbėti apie bet kurią Galbraitho (JK Rowling) detektyvinės serijos knygą yra didelis džiaugsmas, ir jo netemdo net tai, kad vedėjai, šią seriją vertindami, beveik nė vienu klausimu nesutaria, ir nė neketina to slėpti. Nors vis dėlto vienu klausimu sutarimas yra – gaila ir liūdna, kad išėjus šiai, jau aštuntai, serijos knygai ir neužilgo pasirodysiant devintai, lietuvių kalba išverstas turim tik penkias, ir panašu, jog tuo teks apsiriboti.Rekomendacijos: visa Roberto Galbraitho detektyvų serija, kurios lietuviškai yra šios: „Gegutės šauksmas“, „Šilkaverpis“, „Blogis kaip amatas“, „Baltoji mirtis“, „Neramus kraujas“; na, o toliau angliškai – „The Ink Black Heart“, „The Running Grave“ ir „The Hallmarked Man“. Ir serialas pagal šias knygas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbasi apie psichopatų gausą detektyvuose – ir romanuose, ir serialuose – bei svarsto, kodėl žmones taip traukia pasakojimai apie tuos, kurie eina per gyvenimą neturėdami nei gėdos, nei sąžinės?Laidos pradžioje išgryninę „psichopato“ terminą, vedėjai stabteli ir aptaria kelis Agathos Christie detektyvus ir padaro išvadą, kad beveik visi Christie žudikai, pasirodo, esą psichopatai, iki tam tikro laiko sumaniai slėpę savo keistus polinkius ir labai vykusiai funkcionavę normaliame gyvenime.Na, o daugiausiai dėmesio laidoje sulaukė šviežias serialas „Žvėris manyje“ (The Beast in Me), nes būtent šiame kūrinyje laidos vedėjai atrado priežastį, kodėl detektyviniai psichopatai yra nuobodūs: kai susikoncentruojama į veiklą herojaus, kuriam neegzistuoja jokios normalius žmones kaustančios kliūtys, tai nebelieka būtinų normalaus detektyvų elementų – paslapties ir mįslės.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Artėjant Kovo 11-ajai laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai sveikina visus klausytojus ir pasinaudoję proga nutaria pakalbėti apie patriotiškumą detektyvuose. Ši tema neatrodo akivaizdi iš pirmo žvilgsnio, nes patriotiškumas – tikrai ne tas kriterijus, pagal kurį vertintume detektyvo kokybę. Ir vis dėlto pasirodo, kad kalbėti yra apie ką: aptarę jau esamus lietuviškus detektyvus, vienaip ar kitaip susijusius su patriotizmo sąvoka, laidos vedėjai su džiaugsmu pristato dar vieną – Tomo Valiūno „Sąmokslą karalių mieste“, kurio istorinė aplinka, realūs ir išgalvoti herojai bei gyvas siužetas su netikėtais posūkiais tampa labai sėkmingu esamo korpuso papildymu.Rekomendacijos: Bernardo Gailiaus „Kraujo kvapas“, Manto Adomėno „Moneta ir labirintas“, Tomo Valiūno „Sąmokslas karalių mieste“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis baigia į dvi laidas vos tilpusį pokalbį apie artėjančius naujus 2026 metų detektyvinius serialus.Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Netflixo „Kaip iš Belfasto patekti į dangų“ (How to get to Heaven from Belfast) jau parodyti ir laidos vedėjai galėjo jį pagirti ir be išlygų rekomenduoti klausytojams.Kitų serialų intrigos ir žiūrėjimo džiaugsmo potencialą galima tik prognozuoti, ir laidoje išsakytos prognozės pasitvirtins (arba nepasitvirtins) jau greitai: tiesiog poryt, kovo 4 d. bus parodytos visos aštuonios režisieriaus Guy Ritchie „Jaunas Šerlokas“ (Young Sherlock), kovo 11 d. bus paleistas serialas „Scarpetta“ apie patologoanatomę Kei Skarpetą, be galo populiarių Patricios Cornwell detektyvų serijos heroję, kurią vaidina Nicole Kidman, o kovo 26 d. taps švente (ar netaps) Jo Nesbo gerbėjams – tą dieną pasirodys serialas „Jo Nesbo’s Detective Hole“.Laidoje taip aptariami keli serialai be tikslių premjeros datų („Kill Jackie“ su Catherine Zeta-Jones, „Berlin Noir“ su Jacku Lowdenu) ir keli senų serialų nauji sezonai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai, pradžioje šiek tiek pasiaiškinę, ar siūlyti skaitymo rekomendacijas ir girtis yra kiekvienos laidos elementai (ir sutarę, kad vis dėlto taip), primena apie kasmetinę skaitytojų, leidėjų ir visų geros valios žmonių šventę – knygų mugę. Todėl laidoje bus aptariamos kelios mugei skirtos leidybinės naujienos: laidos vedėjų dar prieš dvejus metus aptartas ir rekomenduotas japonų rašytojos Asako Youzuki pusiau-detektyvas „Sviestas“, kuris ką tik pasirodė lietuviškai, naujas Kristinos Olsson detektyvų serijos apie Augustą Strindbergą (ne tą) romanas „Inkaras“, o taip pat dvi lietuviškos detektyvų žanro naujienos – Justino Žilinsko „Tylenė“ ir Dovilės Štuikienės „Klasiokai“. Visos šios knygos ir bus šios laidos rekomendacijos.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai ketina užsiimti nelabai sau įprastu darbu – būrimu. Sunku kitaip pavadinti tą užsiėmimą, kai pasiėmus būsimų, 2026 m. numatytų parodyti serialų reklaminę medžiagą stengiamasi nuspėti, kuriuos iš serialų gali būti verta žiūrėti, o kurių – visiškai neverta. Laidos vedėjų pateisinimui galima pasakyti, kad jie stengiasi remtis ne vien tik gražia ir viliojančia informacija, kurią pateikia serialų viešųjų ryšių atstovai, o ir savo patirtimi visose kitose gyvenimo srityse. Tarp kitko, serialų šiems metams tikrai numatyta daug, todėl šioje laidoje Rasa ir Ernestas kalbės tik apie visiškai naujus (tai yra, neminės jau esamų serialų naujų sezonų) ir (iš pagarbos detektyvų tėvynei) tik apie serialus, kuriuos siūlo britų televizija, na ir, savaime aišku, minės tuos, kurie jiems patiems atrodo būsiantys verti dėmesio. O teisūs jie buvo ar ne – paaiškės vėliau, kai serialus bus galima pažiūrėti ir pasitikrinti būrimo rezultatus.Rekomendacijas siūlome atsargiai, bet iš galbūt vertų dėmesio serialų siūlytume pasižymėti tokius: BBC serialai „Mint“ („Mintai“?), „The Detection Club“ („Detektyvų klubas“), „Betrayal“ („Išdavystė“), „Endless Night“ („Begalinė naktis“), „The Marble Hall Murders“ („Marmuro salės žmogžudystės“), „The Hairdresser Mysteries“ („Kirpėjos paslaptys“), „The Dark“ („Tamsa“), „Hunting Alice Bell“ („Ieškoti Alisos Bel“).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Seniai laukę „Netflix“ žadėtos Agathos Christie trilerio „Septynių laikrodžių paslaptis“ ekranizacijos, laidos vedėjai ją beveik iškart pažiūrėjo ir nutarė aptarimui paskirti visą laidą. Tikrai ne todėl, kad tai būtų geriausias Christie kūrinys – priešingai, jis rimtas konkurentas į blogiausius, - ir ne todėl, kad jo ekranizacija būtų koks nors naujas žodis detektyvinių mini serialų istorijoje: Christie ekranizacijų istorijoje būta dar ne to. Vis dėlto atsirado pakankamai priežasčių, dėl kurių šį serialą, scenaristo Chriso Chibnallo iš trilerio sumaniai paverstą šnipų istorija, pažiūrėti ir aptarti verta.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbasi apie seklių – išgalvotų, detektyvinių seklių – charakterius. Laidos vedėjai juos suklasifikuoja – nuo bjauraus iki „nors prie žaizdos dėk“ ir nusprendžia teoretizavimą iliustruoti apynaujo kanadietiško serialo „Žmogžudystė miestelyje“ (A Murder in a Small Town) analize.Tai padarius laidos vedėjai suformavo hipotezę, kad kanadietiškų detektyvų autoriai suteikia ekstremaliai pozityvius charakterius ir, turbūt kitaip elgtis nemoka, šią išvadą parėmė pavyzdžiais iš serialų „Three Pines“, „Private Eyes“ ir „Murdoch Mysteries“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis supasi vertinimų sūpuoklėse. Iš pradžių laidos vedėjai, aptardami naują sąlyginai naują, 2025 m. lapkritį parodytą angliškai amerikietišką serialą „Maigret“, deklaruoja, kad jiems nepatinka nei komisaras Megre, nei Žoržo Simenono kūryba. Pasibaigus aptarimui, abu vedėjai prisipažįsta, kad jiems vis tik patinka ir Megre, ir Žoržo Simenono detektyviniai romanai.Ir viskas pasikartoja kalbant apie antrą laidoje analizuojamą detektyvinį serialą „Down Cemetery Road“, sukurtą pagal debiutinį Micko Herrono romaną. „Nenšaunamuose siužetuose“ vėlesni rašytojo romanai ir jų serialinė ekranizacija „Lėti arkliai“ yra nuolat giriami, bet šį kartą naujasis serialas jokių pagyrimų nesulaukia.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis toliau puoselėja prieš kelis mėnesius įkurtą britų rašytojos Janice Hallett kultą bei aptaria, kaip sekasi ją garbinti, kaip vyksta kulto narių verbavimas ir padėlios ateities planus.Taip pat, be abejo, aptaria naujausią Janice Hallett detektyvą „The Killer Question“ (‚Lemiamas klausimas“), kuriame sąmokslai, intrigos ir žmogžudystės vyksta žaidžiant nekalčiausius, atrodytų, žaidimus – protmūšius kaimo aludėje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis atlieka kasmetinį tradicinį ritualą – Rasa pasakoja apie savo perskaitytus japoniškus detektyvus, o Ernestas aikčioja iš nuostabos.Laidoje aptartos trys knygos su keturiais detektyvais: debiutinis Masateru Konishi romanas „Mano senelis, didysis detektyvas“ (My Grandfather, The Master Detective), kuriame labai svarbią vietą užima angliški aukso amžiaus detektyvai; japonų detektyvo klasiko Seishi Yokomizo dvi apysakos vienoje knygoje - „Žmogžudystė Juodosios katės kavinėje“ ir „Kodėl sugirgždėjo šulinio ratas?“, du niūrūs, pikta lemiantys tekstai ir šiemet į anglų kalbą išverstas Shotaro Ikenami istorinis romanas „Samurajai detektyvai“ (1973 m.).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Prasidėjus naujiems metams (ir pasibaigus šventėms, pridursime ne be tam tikro liūdesio), laidos “Nenušaunami siužetai” vedėjai, tiksliau, vienas iš vedėjų – Ernestas – netikėtai susivokia, kad per visus sezonus taip ir nebuvo nė vienos laidos, nuo pradžios iki galo skirtos lenkiškiems detektyvams. Ir nors vedėjai galiausiai sutaria, kad atskirose laidose pasvarstymų apie detektyvines Lenkijos naujienas pasitaikė, vis dėlto toks aplaidus požiūris į mums artimą šalį pareikalavo skubios reakcijos. Reakcijos prašėsi ir studijos „Disney+“ sukurtas naujas detektyvinis serialas lenkiško noir motyvais, kuriame vaidino daug garsių lenkų aktorių. Nuodugniai pasiaiškinę galimos serialo dvasinės ir faktinės giminystės su Mareko Krajewskio detektyvais apie Antrojo pasaulinio karo laikų Vroclavą (detektyvuose vadinamą Breslau) klausimą, laidos vedėjai dar pašnekėjo apie lenkus herojus užsienio detektyvuose, prie progos trumpai aptarė angliškai išleistą Piotro Cieplako detektyvą apie lenkę emigrantę Londone ir pasistebėjo netikėtai aktyviu tolesniu Krajewskio kūrybos laikotarpiu.Rekomendacijos: serialas „Breslau žmogžudystės“ (Breslau Murders, lenkiškoje versijoje – tiesiog „Breslau“), Mareko Krajewskio detektyvai apie Breslau (lietuviškai yra „Pasaulio pabaiga Breslau“), Piotro Cieplako detektyvas „Zofia Nowak‘s Book of Superior Detecting“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai šį pirmadienį, gruodžio 29 d. po 18 val. žinių taip tiesiogiai neketina sveikinti su (praėjusiomis) Kalėdomis ar (ateinančiais) Naujais metais, bet paslapčiomis įtaria, kad šiuo tarpušventiniu laikotarpiu gal kam nors iš mūsų klausytojų atsiras kiek daugiau laiko paskaityti (detektyvus). Todėl šioje laidoje pristato gana gausią šio specifinio žanro, kalėdinio detektyvo, imtį: visi aptarti šios imties pavyzdžiai puikiai dera prie eglutės ir kalėdinių puošmenų.Rekomendacijos: Sophie Hannah „The Last Death of the Year“ (iš Puaro serijos), James Lovegrove „Sherlock Holmes and the Christmas Demon“, Nicola Upson „The Christmas Clue“, Alexandra Benedict „The Christmas Cracker Murder“, Jessica Bull „The Austen Christmas Murders“ ir trys knygos iš „British Library Crime“ serijos: Rupert Latimer „Murder After Christmas“, Mary Kelly „The Christmas Egg“ ir J. Jefferson Farjeon „Mystery in White“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria visiškai naują detektyvinį filmą „Wake Up Dead Man“ („Prisikėlęs iš numirusių“) iš, kol kas, trilogijos „Ištraukti peiliai“.Filmas patiko abiems laidos vedėjams, bet aptarimas netapo monotonišku gyrimu – laidoje atrasta daug pokalbio vertų aspektų: nuo Danielio Craigo plaukų ilgio dinamikos iki režisieriaus Riano Johnsono požiūrio į krikščionybę.O laidos pabaigoje filmas sulaukė visiškai pozityvaus verdikto – jį galima drąsiai vadinti geriausiu detektyviniu filmu šiais metais, kuriame puiki pramoga netikėtai dera su prasmingumu.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Ne taip dažnai laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai kalba apie detektyvus, kurie išversti į lietuvių kalbą ir gali būti nusipirkti čia pat, knygyne, arba pasiimti bibliotekoje. Ir taip yra ne (ne tik) dėl arogancijos, o dėl ko, jie patys viską paaiškins. Paskui dar aptars kelis detektyvus, kuriuos iš esmės rekomenduoja paskaityti, nes gero skaitymo visada reikia, o čia dar ir Kalėdos ant nosies: tikrai juk visi pažįstame vieną kitą žmogų, kuriems knyga iki šiol tebėra geriausia dovana?Rekomendacijos: Jesse Q. Sutanto „Neprašyti Veros Vong pamokymai žmogžudžiams“, SJ Bennet „The Queen that Came Out From the Cold“ (naujausia knyga iš serijos apie detektyvine veikla užsiimančią JK karalienę Elžbietą II), Nitos Prose detektyvas „Paslaptinga viešnia“ (ir pirma šios serijos knyga „Tarnaitė“), Marko Dawsono „Namas girioje“, Juano Gómez-Jurado „Raudonoji karalienė“, o jei kas nors dar norėtų pratęsti pažintį su garsiuoju Danu Brownu – tai ir jo naujausia knyga „Secret of Secrets“ (nors šią tikriausiai nelabai rekomenduotume).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis gavo puikią progą dar kartą (nes tai jau darė prieš penkerius metus) aptarti specifinį britiškų detektyvų žanrą – žmogžudystes bažnyčiose, kurias tiria (su policijos pagalba arba padėdami policijai) kunigai.Pokalbio pretekstu tapo neseniai, prieš mėnesį pasibaigęs serialas „Murder Before Evensong“ („Žmogžudystės prieš mišparus“), kuriame viskas vyko laikantis kanono taisyklių: serialas sukurtas pagal dvasininko Richardo Cole romaną, lavonas rastas miestelio bažnyčioje, o kunigas kartu su policininku viską ištiria.Kalbėdami apie naująjį serialą, laidos vedėjai prisiminė ir kitus kinematografinius kūrinius, kuriuose kunigai tampa detektyvais: besibaigiantį „Grančesterį“, vis dar rodomą „Tėvą Brauną“ ir jo atšaką „Sesers Bonifacos tyrimai“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Apimti lengvo rudeniško liūdesio, laidos vedėjai netikėtai pastebėjo, kad detektyviniuose kūriniuose gana dažnai nusikaltimus imasi tirti labai garbaus amžiaus neprofesionalai, paprastai vadinami senukais. Apsidairius aplink beveik būtų galima pamanyti, kad tai nauja tendencija, tačiau tai būtų apgaulė: pakako tik šiek tiek giliau panagrinėti (nepamirštant klasifikacijos) detektyvų istoriją, ir pasidarė aišku, kad gyvenimo patirties turintys detektyvai tyrė (išgalvotas) bylas jau seniai. Sutarę pagyvenusių detektyvų įvedimo į žanrą istoriją apžvelgti panašiai kaip pasaulinę – pradėti nuo antikos, kuria viskas grindžiama (arba, šiuo atveju, nuo Christie sukurtosios mis Marpl), ir toliau keliauti iki atgimimo laikų, kuriuos ženklintų Richardas Osmanas su savo „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubu“. Kaip pavyko paralelės, bala ten žino, bet kad detektyvo žanro ateitis tvirtai susijusi su toli gražu nebe pirmos jaunystės sekliais, laidoje veikiausiai pavyko įrodyti.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidoje vedėjai aptaria ką tik knygynuose atsiradusį debiutuojančio rašytojo Kosto Strielkūno detektyvą „Mieste nebetiki velniais“.Laidos vedėjai, ieškodami priekabių, romaną narstė iš visų pusių, bet galiausiai nusprendė jį be išlygų rekomenduoti klausytojams bei prisipažino, kad mielai nusipirks ir antrą autoriaus detektyvą. Na, jei jis bus parašytas.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Kaip ir kiekvienais metais po vasaros linksmybių atėjus rudens darbams naujų detektyvinių knygų pasipila kaip iš gausybės rago. Ne išimtis ir šie metai, tad laidos vedėjai senokai ruošėsi pristatyti bent jau ryškiausias rudens naujienas – ir tesėjo pažadą, nes lapkritis, kaip priminė Ernestas, dar yra rudens mėnuo, kad ir kokie orai ten būtų už lango. Pristatant naujienas Ernestas apžvelgė naują lietuvišką Emilio Vėlyvio serialą, trilerį „Vilko gomurys“ (kurio Rasa, laikydamasi nebūtinai geros, bet tvirtos tradicijos, nepažiūrėjo), o toliau buvo kalbama apie knygų naujienas, ir visas jas išgirsite laidoje, o taip pat visiškai netikėtą diskusiją apie kavą ir arbatą knygynuose bei saldainius guminukus kaip vokiečių indėlį į pasaulio kultūros paveldą.Rekomendacijos: Emilio Vėlyvio serialas „Vilko gomurys“; knygos: Roberto Galbraitho detektyvų serijos aštuntoji knyga „The Hallmarked Man“, Richardo Osmano įkurtojo Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo nauja byla „The Impossible Fortune“, Ann Cleeves detektyvas apie Šetlandų salų seklį Džimį Peresą „The Killing Stones“, praktiškai visos Alexandro McCallo Smitho knygos, Chriso Pavone trileris „The Doorman“, šeštoji Abiro Mukherjee istorinių detektyvų serijos knyga „The Burning Ground“ ir naujai išleistas japonų detektyvų klasiko Seichi Yokomizo detektyvas „Murder at the Black Cat Cafe“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidos vedėjai nusprendė paskaičiuoti svetimus pinigus ir išsiaiškinti, kaip ir kiek uždirba bei kur leidžia pinigus žymiausi literatūriniai sekliai – nuo Erkiulio Puaro iki Birutės Mackonytės sovietinių laikų veikėjų.Tyrimo išvados buvo netikėtos – detektyvų autoriai apie pinigus rašo noriai (o kaip kitaip – pinigai juk yra vienas iš dažniausių nusikaltimų motyvų!), bet savo herojų piniginių smalsiems skaitytojams beveik niekuomet neatveria.Laidoje aptarti klasikiniai Agatos Kristi, Rekso Stauto ir Birutės Mackonytės romanai, bei šiek tiek (išsamiai bus aptarta netolimoje ateityje) žvilgtelėta į naujienas – neseniai išleistą Roberto Galbraitho romaną „The Hallmarked Man“ ir visiškai naują debiutuojančio rašytojo Kosto Strielkūno detektyvą „Miestas nebetiki velniais“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Klausimas, ar detektyvuose gali būti mistinių arba fantastinių motyvų, senas kaip pats detektyvų pasaulis. Ir atsakymų į jį tiek pat, kiek detektyvų mėgėjų (ar autorių): viena vertus, egzistuoja dar 1930 m. Ronaldo Knoxo sukurtos „Detektyvų klubo“ oficialios taisyklės, kuriose griežtai draudžiami bet kokie fantastiniai motyvai; kita vertus, klesti gausi literatūra, kurioje tie motyvai daugiau ar mažiau sėkmingai panaudojami. Akivaizdu, kad padėtis šaukiasi ne tik rimtesnio aptarimo, bet ir klasifikacijos. O čia dar netikėtai taip sutapo, kad abu laidos vedėjai ėmė ir abu perskaitė detektyvą su fantastikos elementais – populiarios autorės Elly Griffiths naujos detektyvų serijos pirmą knygą „Frozen People“. Kas iš to išėjo, klausykite šio pirmadienio laidoje. Su džiaugsmu priduriame, kad norintys lietuviškai paskaityti Elly Griffiths detektyvų gali jau ieškoti jos garsiausios serijos apie archeologę Rutą Golvėj pirmos knygos „Kaulų kelias“, pasirodančios kaip tik šiomis dienomis.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai aptaria visiškai naują amerikiečių rašytojos Elizabeth George romaną „A Slowly Dying Cause“ („Lėtai mirštanti byla“) ir dar naujesnį, pagal jos knygas sukurtą britų serialą „Lynley“.Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis priekabiai analizuoja visą rašytojos kūrybą bei ekranizacijas, atranda ribą, kada aristokrato inspektoriaus Thomo Lynlio ir seržantės Barbaros Havers nuotykiai (kai kurie jų, gal penki iš 22 išleistų romanų, išversti į lietuvių kalbą) tapo nebeįdomūs, ir galiausiai padaro išvadą, kad iš visos šios detektyvinės gausos beveik nieko negali rekomenduoti „Nenušaunamų siužetų“ klausytojams.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidos vedėjai steigia kultą, kuriame lyderės vaidmuo numatytas Rasai Drazdauskienei, na, o pavaduotoju automatiškai taptų Ernestas Parulskis. Laidoje jie garbina britų rašytoją Janice Hallet patys ir kviečia prie garbinimo prisijungti klausytojus.Kulto atsiradimo priežastis paprasta – laidos vedėjai drąsiai (savo drąsą, be abejo, argumentuodami) teigia, kad šiandieninis Janice Hallet romanų (jų kol kas nėra daug, tik šeši) skaitytojas gali pajusti tą patį pritrenkiantį džiaugsmą ir nuostabą, kurią juto 1926 metais – beveik lygiai prieš šimtą metų – anuometiniai skaitytojai, į rankas gavę šviežią Agatos Kristi „Rodžerio Ekroido nužudymą“, o ir kitus Kristi romanus taip pat.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Kadangi praėjusioje laidoje „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis iš aštuonių detektyvų festivalio „Bloody Scotland“ renginių, kuriuose buvo Rasa, spėjo aptarti tik pusantro, tai prie šitos temos jiems neišvengiamai tenka grįžti šiandien. Trumpai būtų galima pasakyti, kad vertų skaityti detektyvų, atrodo, artimiausiu metu neturėtų pristigti. Juo labiau, kai į detektyvų rašytojų gretas stoja tokie garsūs (kitoje srityje) rašytojai, kaip populiariųjų „Krraupiosios istorijos“ serijos knygų autorius Terry Deary, o tose gretose išlieka jau gerai žinomi galiūnai, tokie kaip norvegų meistras Jo Nesbo ar „Lėtų arklių“ ir viso jų pasaulio kūrėjas Mickas Herronas, visai neseniai išleidęs naują knygą apie abejotinos higienos šnipą Džeksoną Lamą (taip jo pavardė rašoma neseniai lietuviškai išleistoje pirmoje serijos knygoje).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šįkart laidoje Ernestas Parulskis klausinės, ką Rasa Drazdauskienė pamatė, išgirdo ir patyrė detektyvų festivalyje „Bloody Scotland“, vykusiame Edinburge rugsėjo mėnesį.O patirčių buvo daug! Detektyviniai pokalbiai katalizavo pasvarstymus apie britiškų namų kilimines dangas, „sidabrinę ekonomiką“ ir festivalinės bendruomenės bruožus. Taip pat Rasa laidoje suspėjo papasakoti apie vieną (iš aštuonių) susitikimą, su rašytojomis Abigail Dean, Erin Kelly ir Ruth Ware, pagal kurios romaną „Moteris iš 10 kajutės“ išeina filmas su Keira Knightley pagrindiniam vaidmenyje.Žinoma, visos žinios iš savaitgalį trukusio festivalio į vieną laidą netilpo, todėl pokalbis apie „Bloody Scotland“ bus pratęstas kitos savaitės „Nenušaunamuose siužetuose“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

NLaidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria serialą, kurio abu laukė ir, belaukdami, ne kartą, paspekuliuodami sužinotomis detalėmis, kurstė intrigą nuo 2024 metų vasaros.Deja, teko nusivilti – serialas „Bookish“, pasakojantis apie pokario Londone žmogžudysčių bylas tiriantį knygų pardavėją ir jo talkininkus – vedėjams nepatiko. Savo nusivylimą jie laidoje argumentuoja įvairiais pjūviais: per scenarijų, kurį parašė pagrindinis serialo aktorius Markas Gatissas, panagrinėja kelių serijų siužetus, palygina „Bookish“ su keliais gerais (vedėjams patinkančiais) detektyviniais serialais ir vis tik suranda pora pozityvių dalykų, nes pusvalandį kalbėti apie totalią nesėkmę nebūtų labai įdomu.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis išsamiai išnagrinėja apynaujį, prieš kelis mėnesius pasirodžiusį britų serialą „Dept. Q“ ir jo istorinį kontekstą, pradedant danų rašytojo Jussi Adler-Olseno romanais, pagal kuriuos susuktas serialas ir baigiant vis dar tebekuriamu daniškų filmų ciklu pagal tuos pačius romanus.Laidos pabaigoje vedėjai sudėliojo savo patirtis į rekomendacinį sąrašą, kuriame yra trys pozicijos: 1. Serialas „Dep.Q“ yra retas paukštis detektyvinėje kinematografijoje – puiki romanų ekranizacija. Joje puikiai išlaikyta originalų atmosfera, tempas, įtampa ir humoras. 2. Visa tai verta patirti ir nežiūrint serialo, o skaitant Jussi Adler-Olseno romanus, kurių net keli išversti į lietuvių kalbą. 3. Daniškų filmų ciklą reikia žiūrėti tik nuo ketvirto, kai į kūrybos procesą įsijungė autorius. Beje, trečioji pozicija yra tik hipotezė, kurią leidos vedėjams dar reikės patikrinti, kai jie atras laiko tuos filmus pažiūrėti.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria vasarą pažiūrėtus naujus detektyvinius serialus, iš kurių vieną su džiaugsmu rekomenduoja, vieną su džiaugsmu peikia, o du serialai aiškaus įvertinimo negavo.Vedėjai vienbalsiai labiausiai išgyrė serialą „Death Valley“, kuriame yra viskas, ko žiūrovai tikisi iš britiško detektyvinio serialo, - tvirta intriga, nevarginantis humoras, atmosfera ir smagios žmogžudystės. Na, o viso šito net užuominų nebuvo antrame vasaros seriale „Art detectives“, kurio vedėjai primygtinai siūlo niekada nežiūrėti. Ten nėra nei meno, nei detektyvo.Trečio vasaros serialo „Revival“ žanrą apibūdinti nelengva: jame veikia ne tik paprasti nusikaltėliai, bet ir nusikalsti linkę prisikėlę iš numirusių, ir kūrėjai šitokį siužetą pateikia visiškai rimtai, todėl rekomenduoti jį visiems detektyvų mylėtojams būtų per drąsu. O štai kai kuriems, ypač su malonumu žiūrėjusius „Tikrą detektyvą“ ar „Gyvus numirėlius“, serialas gali patikti.Ketvirtasis serialas „Murder Most Puzzling“ yra šiek tiek panašus į puikųjį „Ludvigą“ su viena svarbia išlyga – serialas gana nuobodus. Bet stiprėjančio rudens vakaro pasižiūrėjimui gali tikti.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Ne taip dažnai pasitaiko, kad „Nenušaunami siužetai“ visą laidą skirtų vienai ekranizacijai, bet juk nedažnai pasitaiko ir kitkas – kad lengvabūdiško, jaukaus detektyvo ekranizacija sukeltų (nedidelį) diplomatinį skandalą. Aišku, čia turimas galvoje „Netflix“ rodomas „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“ - daugelio lauktas filmas su aktoriais-žvaigždėmis, sukurtas pagal pirmą ypač populiarios Richardo Osmano detektyvų serijos dalį. Laidos vedėjai ekranizacijos laukė, nors jų širdis ir kamavo negera nuojauta, ir ši nuojauta pasiteisino. Todėl tiems mūsų laidos klausytojams, kurie filmas patiko, siūlome iš anksto nusiteikti ginčytis su laidos vedėjais, na, o tuos, kuriems filmas pasirodė nevykęs, maloniai kviečiame pakritikuoti kartu su Rasa ir Ernestu. Ir jeigu kam pasirodytų, kad mes per griežti, tai štai jums Britanijoje veikiančio Lenkų kultūros instituto direktorės Annos Tryc-Bromley pareiškimas, kuriame ji gina nesėkmingai filme pavaizduotą lenką Bogdaną: „Seniai laikas liautis lenkus vaizdavus taip paviršutiniškai, juo labiau kad knygoje šis herojus buvo kur kas sudėtingesnis“. Didelė klaida, pridūrė ji, neparinkti šiam vaidmeniui lenko aktoriaus: dialoge su Hellen Mirren ji lenkiškai kalbėjo geriau už Bogdaną.Trumpai pridūrę, „o ką mes sakėm?“, laidos vedėjai apie ekranizaciją pakalbės plačiau.Rekomendacijos: Richardo Osmano knyga „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubas“, o dėl filmo – na, mes jus įspėjome.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šį, jau šeštą, „Nenušaunamų siužetų“ sezoną laidos vedėjai pradeda tiksliai kaip laikrodis sulig rudens pradžia – rugsėjo pirmąją. Bet užuot po ilgesnės pertraukos atsiskaitę klausytojams rašinėliu „Ką mes veikėme per atostogas“, nutaria (prieš tai šiek tiek patys apstulbę nuo to, kiek elektroninių laiškų vienas kitam parašė per praėjusius penkis sezonus ir pasidžiaugę, kad visą laiką atkakliai laikėsi pačioje pradžioje suformuluotos koncepcijos) aptarti detektyvinių vertimų į lietuvių kalbą naujienas, juo labiau, kad jos susijusios su dviem abiejų laidos vedėjų labai mėgstamais autoriais (ne, juos atspėjusiems prizų nebus) ir galėtų būti susijusios dar su trečiu, jei tikrai vertimų situacija būtų tokia, kokios norėtųsi. Tačiau net iš to, kas laidoje liko nepasakyta, visiškai aišku, kad naujame sezone bus apie ką šnekėti ir ko klausytis. Štai kad ir naujausias įvykis, „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ ekranizacija Netflix‘e, apie kurį – labai greitai, jau kitoje laidoje.Rekomendacijos: Kate Atkinson „Užmirštos bylos“, Mike Herron „Lėti arkliai“, na, ir jau senesnė naujiena - Anthony Horowitzo „Apie šarkų žmogžudystes“ (ir visa tai – lietuviškai!).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis paskutinėje sezono laidoje kalba apie tai, kas detektyvų ir trilerių mėgėjų, skaitytojų ir žiūrovų – laukia ateityje, tiek artimiausioje, tiek ir tolimesnėje.O ten laukia keli svarbūs įvykiai: BBC skelbia artėjančią Agathos Christie romano „Endless Night“ ekranizaciją; ruošiamas trečias kelių serijų filmas pagal Anthony Horowitzo romanus apie redaktorę Susan Ryeland ir jos redaguojamų detektyvų herojų Atiką Piundą; pradedama Philipo Kerro romanų policininką Bernį Giunterį serijos ekranizacija; švedų TV4 pradeda iš naujo ekranizuoti Heningo Mankelio romanų apie komisarą Valanderį seriją.Tai, žinoma, ne viskas – laidoje aptariamos kelios knygos, o Rasa pasidžiaugia, kad laidos vedėjų favoritinė autorė Janice Hallett parašė dar vieną puikų detektyvą „Tikrintojas“ (Examiner) ir primena, kad rudenį pasirodys naujas rašytojos detektyvas „Kolekcininkas“.Taigi, detektyvai su trileriais nesibaigs niekada, todėl rugsėjo pirmą prasidėsiantis naujas „Nenušaunamų siužetų“ sezonas bus, kaip visuomet, intensyvus.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šioje laidoje vedėjai sveikina rašytoją Abirą Mukherjee, kurio politinis trileris „Persekiojami“ (Hunted) išrinktas geriausia Britanijos detektyvinio žanro knyga. Į apdovanojimų ceremoniją Mukherjee skrido tiesiai iš Kauno, kur viešėjo Kauno literatūros savaitės renginiuose, susitiko su skaitytojais, pasakojo apie savo (esamas ir būsimas) knygas bei kitus dalykus, o taip pat pasiūlė naujo kokteilio receptą (receptas bus šeštoje jo istorinių detektyvų apie kapitoną Vindemą ir seržantą Banerdžį serijos knygoje, kuri pasirodys lapkričio mėnesį).Džiugiai apsvarstę žvaigždės (arba „paslaptingo svečio iš Indijos“, kaip jis pavadintas Kauno kultūros savaitės programoje) apsilankymą, Rasa ir Ernestas pradėjo svarstyti, ar daug atrastų taip lengvai ir laisvai su publika bendraujančių rašytojų, na, o nuo čia jau tik vienas kelias – imtis klasifikacijos, iliustruojamos ryškiausiais patirties vaizdeliais.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie klasikinių detektyvų ekranizacijas ir bekalbėdami nuvairuoja nevaldomo spekuliavimo lankas.Laida prasidėjo tradiciškai, aptariant net ne detektyvinės, o universaliosios klasikos, Jane Austen garsiausio romano „Puikybė ir prietarai“, būsimą ekranizaciją ir jai atrinktus aktorius. Kino vaidmenų atitikimo romanų turiniui linija organiškai perėjo prie artėjančios „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ premjeros, nes vedėjai sužinojo, kad svarbų Richardo Osmano romano herojų, lenką Bogdaną vaidins visiškai ne lenkas, ir net ne rytų europietis, o grynas britas.Ši naujiena privertė laidos vedėjus šnektelėti apie dar nepaskelbtus būsimų klasikinių detektyvų ekranizacijų aktorius ir, laukiant naujos mis Marpl bylų ekranizacijos, prisiminti ankstesnes heroję suvaidinusias aktores.Na, o nuo mis Marpl tėra vienas žingsnis iki Erkiulio Puaro, kurį laidos vedėjai, be abejo, žengė, su pasimėgavimu paspekuliuodami, kad galėtų suvaidinti belgų seklį hipotetinėje lietuviškoje ekranizacijoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Gegužės 5 d.laida „Nenušaunami siužetai“ turėtų būti pažymėta „S“ ženklu - kaip „suaugusiems“, kadangi joje Rasa ir Ernestas, susiradę tarsi specialiai jiems laikraščio „Times“ atliktą išsamų tyrimą, aptarinėja įvairiausius seriale „Midsomerio žmogžudystės“ naudotus žudymo būdus. Tokios kraugeriškos ir taip gausiai statistine medžiaga iliustruotos laidos dar nebuvo! Tačiau klausytojams siūloma nenusiminti, nes žiaurios (ir ypač išradingos) žmogžudystės aptarinėjamos ne taip jau ilgai, o paskui vedėjai nejučiomis imasi to, ką labiausiai mėgsta – žinoma, klasifikacijos. Aiškinasi, kokį vaidmenį detektyvuose atlieka ypač sudėtingos, įmantrios ar tiesiog ekscentriškos žmogžudystės. Į pasakojimą visiškai natūraliai įsiterpia žinia apie ką tik pasirodžiusį kolekcininkams skirtą meškutį Puaro, kuris, kaip ir visa laida, taip pat skirtas ne vaikams. (S)Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Psichologinių ir net psichiatrinių motyvų detektyvuose ir trileriuose pasitaiko gana dažnai. Juos galima mėgti, galima nemėgti, bet kartais visai įdomu sužinoti, kiek išgalvoti psichologiniai tyrimai bei metodai turi bendro su tikrove. Kadangi Ernestas kaip tik neseniai pasižiūrėjo serialą „Vienos kraujas“, kurio vienas iš pagrindinių herojų yra jaunas psichiatras Maksas Libermanas, paties daktaro Freudo mokinys, ir psichoanalizės žinios jam labai praverčia atskleidžiant nusikaltimus, tai laidos vedėjai nutarė šiek tiek plačiau aptarti klasikinę psichoanalizę, jos naudą, ar ten tikrai viskas apie seksą, na, ir ta proga dar mėgino nustatyti, kaip teisinga sakyti – „schizofrenija“ ar „šizofrenija“. Rasai tai buvo proga prisiminti savo pirmą aukštąjį išsilavinimą – psichologiją, na, o pabaigoje dar buvo paminėti detektyvų rašytojai, kurie pasinaudojo psichoanalizės motyvais savo herojams ir siužetams kurti ir kuriems tai neabejotinai pavyko.Rekomendacijos: Franko Talliso 7 knygos apie jaunąjį psichoanalitiką Maksą Libermaną ir jų pagrindu sukurtas serialas „Vienos kraujas“; amerikietis detektyvų rašytojas Rossas Macdonaldas (lietuviškai yra jo „Pražūtingas baseinas“, „Nešvarūs pinigai“, „Šalta mirties ranka“, daugiau – angliškai, yra išversta į rusų ir lenkų kalbas).Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ką jau ką, bet detektyvinius serialus laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai aptarinėja neretai, tad kodėl to nepadarius ir šį kartą, juo labiau, kad vykusiai sutapus aplinkybėms naują serialą „Rezidencija“ (The Residence) pasižiūrėjo ir Rasa, ir Ernestas. Serialas jau spėjo pagarsėti gerais įvertinimais, bet ar tai nors kiek sutrukdė Rasai jį kritikuoti? Žinoma, ne. Labiausiai kliuvo šio iš tiesų dinamiško komedijinio serialo palyginimui su filmu „Ištraukti peiliai“: argumentus patys išgirsite laidoje. Ernestas nepasidavė ir tvirtai gynė savo (kitokią) nuomonę. Tad ta pačia proga buvo aptarti dar keli iš naujesnių detektyvinių serialų, nuomonę apie kuriuos galėsite susidaryti ir patys, jei turėsite laiko ir noro.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria kelis detektyvinius (ir beveik detektyvinius) romanus, atrastus Vilniaus knygų mugėje, o daugiausiai dėmesio skiria vienai mugės mįslei įminti.Mugėje laidos vedėjams didelį įspūdį padarė nesuvokiamo ilgio gerbėjų, trokštančių gauti rašytojo Chriso Carterio autografą, eilės. Ganėtinai egzotiškas atrodė ir pats detektyvų autorius, kaip kokia roko žvaigždė, ir visa tai vedėjus paskatino nusipirkti bent po vieną Carterio knygą, kad jas perskaitę įmintų rašytojo populiarumo paslaptį.Šitaip laidoje buvo išsamiai aptarti du romanai – „Krucifiksas“ ir „Mirties skulptorius“: jų siužetinės ypatybės, atmosferos kūrimo taktikos ir herojų konstravimo modeliai, o aptarimo finale klausytojai gaus ir populiarumo paslapties išaiškinimą.Laidoje taip pat kalbėta apie estų rašytojo Reino Raudo lietuviškai išverstą romaną „Tobulo sakinio mirtis“, kuris mugėje buvo atsargiai pozicionuojamas kaip šnipų trileris bei Valdo Barto distopinį nuotykių romaną „Miestas anapus“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvų istorijoje seniai žinomos įvairios vietovės, kuriose žmogžudysčių (ir, žinoma, jų tyrimų) skaičius gerokai didesnis negu beveik bet kur kitur. Tai ir jaukus St Mary Meadas, kuriame gyvena kukli pagyvenusi ponia mis Marpl, ir Oksfordas su savo apylinkėmis, kur (įvairiais gyvenimo laikotarpiais) gyvena ir dirba inspektorius Morsas, ir, žinoma, pagarsėjęs Midsomeris – tai tik keli pavyzdžiai. Laidoje vedėjai su malonumu prisimins dar vieną (nors iš tiesų tai du, kaip netrukus paaiškėti) tokią vietovę – Švedijos pajūrio kurortą Hiuvenesetą, apie kurio žmonių gyvenimą ir nepaprastus nuotykius rašo garsi švedų detektyvų autorė Kristina Ohlsson. Kadangi jau keturi stori jos detektyvai išversti į lietuvių kalbą, Rasa ir Ernestas, perskaitę naujausią iš jų, nutarė plačiau apie jį pakalbėti. Nors iš pat pradžių buvo galima įtarti, kad čia esama ne tik literatūrinio intereso – Ernestas seniai domisi vieno iš pagrindinių šios detektyvų serijos herojų, buvusio finansininko Augusto Strindbergo, atsikrausčiusio iš Stokholmo į Hiuvenesetą, nauju verslu – naudotų daiktų parduotuve.Tad bus kalbama ir apie šį verslą, ir apie panašius švediškus miestelius, prie kurių natūraliai prisidės dar vienas – Fjolbaka, ne kartą aprašytas kitos švedų detektyvų autorės Camillos Läckberg detektyvuose apie rašytoją ir seklę mėgėją Eriką Falk.Rekomendacijos: Kristinos Ohlsson detektyvai: „Audrų stebėtojas“, „Ledlaužis“, „Šešėlis“ ir „Gyvybės ratas“; Camilos Läckberg detektyvai apie Fjolbaką (tik ne „Auksinis narvelis“ ir tirbūt ne trilogija, parašyta kartu su Henriku Fexeusu; o jei kam įdomu, už ką skiriama „Patrona“ premija, siūloma paskaityti Pascalio Engmano „Žiurkių karalius“, „Našlės“ ir „Ugnies žemė“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidoje ieško tų kelių siužetinių ėjimų ar koncepcijų, kurios nedelsiant signalizuoja, kad detektyvinį romaną (ar serialą) turbūt teks skaityti iki pabaigos. Na, arba atvirkščiai – mesti po penkiolikos minučių.Į tyrinėtojų rankas pakliuvo ir buvo išsamiai išnagrinėti du serialai (tiksliau formuluojant - jų pirmosios penkiolika minučių) – klasika tampantis „Žmogžudystės viename name“ ir apynaujis, paties Abiro Mukherjee rekomenduotas „Virdee“ bei Iaino Pearso romanas „Likimo pirštas“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Tradicinė japoniškų detektyvų apžvalga visai nejuokais paklūsta tradicijoms – visų pirma, tradicija jau yra pats jos pasirodymas, antra, laidos vedėjai ir vėl nesutilpo į vieną laidą, norėdami aptarti visas naujienas. Tad taip ir išėjo, kad šioje laidoje bus daugiausiai kalbama apie naują reiškinį Japonijos detektyvų scenoje (beje, sumanios šių detektyvų vertėjo žmonos dėka netrukus pasirodžiusį ir angliškai skaitančiame, taigi globaliame, pasaulyje). Reiškinys dvejopas: neįprastas yra ir pats detektyvų autorius Uketsu, pasirodantis vaizdo įrašuose su kostiumu ir kauke, ir jo sukurtas detektyvinių istorijų pasakojimo būdas aiškinantis įvairius paveikslėlius ir vėliau siejant juos į vieną visumą. Kadangi japonai mistifikacijas mėgsta (ką iliustruoja ir vienas tikras įvykis Vilniaus knygų mugėje 2008 m., apie kurį užsimena laidos vedėjai), tai ir pats Uketsu, ir jo detektyvai labai greitai išpopuliarėjo.Tačiau tai ne viskas - dar aptariamas tradicinis japoniškas (kitaip tariant, labai nuodugnus, painus ir sudėtingas) klasiko Seicho Matsumoto „Tiria inspektorius Imanišis“ (Inspector Imanishi Investigates) ir pagal vakarietiškus žanro standartus (kitaip tariant, sekant Agatha Christie) parašytas Shizuko Natsuki detektyvas „Žmogžudystė prie Fudzi kalno“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis nusprendė atlikti tradicinį sezono ritualą ir aptarti japoniškus detektyvus, bet vos laidai prasidėjus, tradicija žlugo, nes iniciatyvą parodęs Ernestas (visiškai neišmanantis japoniškų detektyvų) pasiūlė pakalbėti apie pakaitalą - japonizuotą vakariečių kūrybą.Šitaip laidoje buvo išsamiai aptartas praėjusios vasaros serialas „Sunny“, kuriame japoniškumo yra tiek, kiek jo savyje sukaupė dvidešimt metų Japonijoje gyvenantis airių rašytojas, pagal kurio romaną ir buvo susuktas serialas.Antroje laidos dalyje Ernestas pasinaudojo istoriko ir laidos klausytojo Valdemaro Klumbio patarimu pasižiūrėti japoniškas detektyvines anime ir iš didžiulio sąrašo animacijos nemėgstantis vedėjas vis tik pažiūrėjo klasikinį serialą „The Case File of Young Kindaichi“, o Rasa ta proga papasakojo apie rašytojo Seishi Yokomizo kūrybą.Laidai baigiantis tapo aišku, kad japoniškosios temos ritualas žlugo ir pusiausvyros atstatymui bus dar viena, teisinga, japoniškiems detektyvams skirta „Nenušaunamų siužetų“ laida. Taip vedėjai nusprendė, kad Valdemaro Klumbio detektyvinių anime rekomendacinį sąrašą būtina skleisti kuo plačiau.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Visą tą (gana jau netrumpą) laiką, kol laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai kalba apie detektyvus, trilerius ir įtempto siužeto romanus, jie jau spėjo paminėti šimtus įvairių autorių ir kitokių kūrėjų pavardžių. Tačiau išlieka du žanro karaliai (juos iškart atspėjusius sveikiname), kurių sukurti veikėjai ir siužetai susilaukia vis naujų interpretacijų, ekranizacijų, papildomų pasakojimų, patikslinimų ir visokių kitokių dalykų, aiškiai įrodančių, kad ir veikėjai, ir siužetai įdomūs ir aktualūs iki šių dienų. Tad šiandien Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis plačiai padiskutuos apie ką tik pasirodžiusią naują Agathos Christie detektyvo „Pradžios link“ ekranizaciją ir kiek trumpiau pristatys tris naujus vadinamosios „šerlokianos“ kūrinius, kuriuose veikia Arthuro Conano Doyle‘io sukurtas legendinis seklys Šerlokas Holmsas, jo geriausias draugas daktaras Vatsonas, mirtinas priešas profesorius Moriartis, o taip pat Holmso ekonomė ponia Hadson ir net jo namų adresas.Tiems klausytojams, kuriems jau ima rodytis, kad kitokių detektyvų, kaip tik sukurtų sekant jų didenybių pėdsakais, beveik ir nėr, pažadame kitoje laidoje ir vėl išplėsti apžvalgos ratą.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai ir vėl neatsispyrė kino kerams: dar daugiau, pasirinkę šiek tiek nuskambėjusį filmą „Tarpeklis“ (The Gorge), ėmėsi jį nagrinėti tarsi kokie kino kritikai, nors iš karto patys įspėjo, kad filmo pavadinti detektyvu niekaip neišeis. Nepavyko jo apžvelgti ir kaip romantinės meilės istorijos, nors filmas ir buvo išleistas rodyti per pačią Valentino dieną (bet nenusiminkite, romantinę, tegu ir komišką, meilės istoriją vis tiek vedėjai jums pasiūlys). Tad, atrodytų, pagrįstai galima klausti, kodėl Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis visą laidą nagrinėja šitą ne detektyvinį filmą, kurio nė vienas iš vedėjų nesiryžtų pavadinti geru? Tokių ir panašių intrigų klausytojai jau įpratę tikėtis iš šios laidos, tad daugiau nieko ir neverta sakyti.Užtat vedėjai norėtų iš visos širdies kreiptis į tuos, kuriems galbūt tenka supažindinti su Lietuva smalsius svetimšalius, ketinančius vėliau savo kūryboje panaudoti kokius nors lietuviškus motyvus: būkite labai atsargūs ką nors rodydami ir juo labiau pasakodami , nes tikrai niekada negali žinoti, kokiu jaučiu mutantu gali sugrįžti pilku žvirbleliu paleistas jūsų žodis. Šis filmas yra geras pavyzdys.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis