Nenušaunami siužetai. Ko nieku gyvu nepraleisti detektyvų pasaulyje, arba Kuo čia dėti rabarbarai?

Jeigu jūs buvo įsitikinę, kad laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai skrupulingai atsirenka skaitomus bei žiūrimus detektyvus ir skaito (žiūri) tik pačius geriausius, tai ši laida jus sukrės iki širdies gelmių. Ir ne tik todėl, kad laidos pradžioje bus paminėti ir net aptarti rabarbarai (su kuriais susiję ir latviški saldumynai, ir rašytojas Nabokovas – sutikite, nedažnai kartu esančios temos), bei ne tik todėl, kad joje bus nagrinėjama viena iš sudėtingesnių klasifikacijų sistemų, kokias tik yra sukūrę detektyvų ekspertai, šiaip anaiptol nevengiantys sudėtingumo. Šioje laidoje iš pradžių Ernestas, o paskui Rasa prisipažįsta turį detektyvų pasaulyje savų „kaltės jausmą keliančių malonumų“ – tai yra detektyvų, apie kuriuos patys puikiai žino, kad jie nėra labai geri, bet kurių nieku gyvu nepraleidžia. Kodėl – kaip tik ir mėgins pasiaiškinti.Į laidos pabaigą ima aiškėti, kad tų abejotinų pramogų abu vedėjai ne taip labai gėdijasi ir net supranta, kodėl - turėti didžiulėje detektyvų visatoje mėgstamų kūrinių, kuriems atleidi ne vieną aiškiai regimą trūkumą, yra praktiškai gryniausias meilės visam žanrui prisipažinimas.Rekomendacijos: didelis klausimas, ar verta rekomenduoti kitiems kūrinius, kuriuos mėgsti tikrai ne už jų gerumą, bet štai su išlygomis – visi Harlano Cobeno detektyvai, ypač apie Maironą Bolitarą (lietuvių kalba jų labai daug) bei serialai „Netflixe“ ir, pavyzdžiui, Patricios Wentworth (lietuviškai yra trys knygos apie panelę Silver) bei panašūs aukso amžiaus stiliaus detektyvai.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis