Nenušaunami siužetai. Kodėl revoliucijos metu rašomi ne detektyvai, o nuotykiniai romanai

Kodėl revoliucijos metu rašomi ne detektyvai, o nuotykiniai romanai, susidomi laidos vedėjai, ir imasi juos aptarti. Ir iškart neria į vienos garsiausių – Prancūzijos revoliucijos – laikus.Kai kas, beje, prie šio laikotarpio detektyvų nesąžiningai priskiria net Victoro Hugo romaną „Vargdieniai“. Laidos vedėjai šiai provokacijai nepasiduoda, logiškai pereina prie nuotykių romano ir aptaria neseniai lietuviškai išleistą populiaraus amerikiečių rašytojo Laureno Estlemano istorinį romaną „Erelis ir Angis“, kuriame Erelis, žinia, yra Napoleonas, ką tik išlikęs gyvas po nepavykusio pasikėsinimo jį nužudyti 1800 m., o kas Angis – po truputį atskleidžia romano siužetas.Aptarę Paryžiaus policijos prefekto kepurę (šiek tiek ir patį prefektą), pagal užsakymą pasiūtą ypatingą kelioninį krepšį ir panašius svarbius siužeto aspektus, laidos vedėjai prisimena dar ir kitą istorinį prancūzišką nuotykinį serialą – knygas ir filmus apie Nikolia le Floką (Nicolas le Floch), gražų, įspūdingą, špaga mosuojantį XVIII a. policininką, gyvenusį tokiais laikais, kai laiku neperdavus fleitos Austrijos imperijai galima sulaukti karo.Rekomendacijos: Laureno Estlemano „Erelis ir Angis“, knygos apie Nicolas le Flochą (lietuviškai nėra) ir Prancūzijos TV serialas. Taip pat Hugo „Vargdieniai“.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis