Nenušaunami siužetai. Šeši klausimai romano „Moneta ir labirintas“ skaitytojui

Laidos vedėjai kalba apie naują (ir pirmą) Manto Adomėno romaną „Moneta ir labirintas“. Knyga yra šnipų trileris, o tai - antrasis dažniausiai (po, be abejo, detektyvų) „Nenušaunamuose siužetuose“ aptariamas žanras, o kai tokį parašo lietuvių autorius, akivaizdu, kad įvykiui skiriama visa laida.Ji, laida, susidėliojo kaip interviu – „velnio advokatės“ vaidmenį pasirinkusi Rasa Drazdauskienė klausinėjo, o Ernestas Parulskis ir Rasa (atsakymuose pereidama į skaitytojo poziciją) į juos atsakinėjo.Iš viso yra šeši klausimai. Štai tokie:1. „Moneta ir labirintas“ yra labai didelis romanas, daug pasakojimų, daug herojų, paralelinės veiksmo linijos, interliudai. Gerai tai ar blogai?2. Romane yra keli laiko sluoksniai ir kelios veiksmo vietos - pagrindinio herojaus vaikystė, jaunystė, studijos, darbas, Maskva, Nižnedvinskas, daug kartų grįžtama į Vilnių, Italija, ir šiaip rimti palakstymai po pasaulį. Ne per painu?3. Kodėl pagrindinis herojus pavadintas Tomo vardu?4. Romanas labai tarptautiškas - ne tik paties romano pavadinime įterptas nelietuviškas ampersando ženklas vietoje jungtuko „ir“, ne tik veiksmas vyksta įvairiose užsienio šalyse, bet ir herojus, ir keli kiti personažai mėgsta įterpti citatų ar šiaip žodelių įvairiomis kalbomis. Na ir, žinoma, nelietuviškas romano įvadas, ilgos citatos ir epigrafai keliomis kalbomis. Būtina, reikalinga ar erzina?5. Interliudų romane daug: pasakojimai apie Tomo vaikystę pas senelius, apie studijas Vilniaus universitete, filosofų būrelį, disidentinę veiklą; apie Šnipiškių mafijozus. Jie stabdo veiksmą ar kaip tik sukuria reikalingą nuotaiką ir duoda foninės informacijos?6. Romane ypač akcentuojamas mąstymas, protas, psichologinis poveikis, daug samprotavimų apie gėrio ir blogio kovą ir dar keli dalykai, kurių nesitikėtum rasti šnipų romane. Kam to reikia?Atsakymai į visus šešis klausimus – laidoje.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis