Nenušaunami siužetai. Trys trileriai: du apie Lietuvos partizanus ir vienas – šiaip padūkęs

Vedėjai laidos siužetus pina rašydami vienas kitam laiškus, šitaip pažymėdami priverstinio formato pabaigą – nuo gruodžio pradžios viskas grįš į įprastų pokalbių struktūrą.Savo paskutiniame laiške iš ligoninės Ernestas Parulskis grąžina skolą ir aptaria puikų Bernardo Gailiaus trilerį „Kraujo kvapas“, jį lygindamas su brito Patricko Worrallo debiutiniu romanu „Partizanė“, kuriame viena iš pagrindinių herojų yra buvusi Lietuvos partizanė Greta, pokaryje tapusi besislapstančių nacių medžiotoja. Vasarą dienraštis „The Times“ romaną paskelbė mėnesio knyga, bet labiau patyrusius skaitytojus (ypač lietuvius) „Partizanės“ istorinis atsainumas turėtų smarkiai erzinti, o kai kada – net ir siutinti. Džiugu, kad įspūdžio negatyvumą galima kompensuoti tiksliai intonuotu „Kraujo kvapu“.Rasa Drazdauskienė savo laiške Ernestui pasakoja apie retą oro uosto detektyvinių romanų pirkimo taktiką – šį kartą Rasa nusipirko knygą autorės, apie kurią daug girdėjo, kurios pavardę daugybę kartų matė minimą įvairiose recenzijose, bet jos knygų iki šiol atkakliai (ir be aiškios priežasties) nepirkusi – iki dabar. Įsigijusi škotų detektyvų autorės Denise Mina naujausią trilerį, „Pasitikėjimas“ (Confidence), Rasa papasakoja įspūdingus romano skaitymo nuotykius ir galiausiai pripažįsta, kad šalia ekstravagantiškai padūkusio siužeto, neįtikėtinų herojų ir protui nesuvokiamų posūkių egzistuoja labai preciziškas, charakteringas, įdomus pasakojimas, o siautulingas kūrinio tempas paprasčiausiai įtraukia, ir skaitytojas nebelabai gilinasi, kuo romane tikėti, o kuo – ne.Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis