Nepanaudotas lėšas ministerija skaičiuoja milijonais

Ūkininkas Vidas Vadeikis iš Šylių kaimo, Šilutės r., statė robotizuotą karvių fermą ir planavo, kad šalia stovės ir kita ferma, skirta prieaugliui, angaras pašarų laikymui beitechnikai, bus sutvarkyta infrastruktūra. Ūkininkas gavo ir paramą šiems statiniams, bet jos teko atsisakyti, nes pakilus statybos kainai nei paramos, nei banko skolinamų lėšų nepakako. Tokių ūkininkųšalyje yra daug.Žemės ūkio ministerija nepanaudotų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų (visų pirma, dėl negautų statybos leidimų) priskaičiavo per 40 mln.eurų. Nuo balandžio 7 dienos skubiai skelbiamas naujas paraiškų surinkimas supaprastinta tvarka. Numatyta remti visus žemės ūkio sektorius.Tvarų ir tausojantį ūkininkavimą pasirinkusiems ūkininkams plečiasi galimybės dalyvauti Anglies programoje. Microsoft, Google, pramogų ir žiniasklaidos kompanija Disney, bankai, avialinijų kompanijos pasiruošusios pirkti Anglies taršos sertifikatus ir iš Lietuvos ūkininkų ir taip kompensuoti savo kompanijų daromą anglies taršą atmosferai. Skaičiuojama, kad ūkininkai gali per metus viename hektareužrakinti nuo 1 iki 2 tonų anglies. Viena tona - vienas sertifikatas. Planuojama, kad tai programoje dalyvaujančių ūkių pelningumą gali didinti iki 15 proc. Apie tai pasakoja „Linas Agro“ vadovas Jonas Bakšys ir ūkininkas iš Panevėžio r. Donatas Tumas.Užsienio šalyse populiarėja terapiniai ūkiai, kurių gyvuliai lanko žmones. Airijoje alpakos ir lamos lanko senelių bei vaikų globos namus, o Jungtiniuose Arabų Emyratuose pasivaikščiojimas su žirgais papildomas ypatinga vakariene.Ved.Kristina Toleikienė