Pilno metro. Berlyno talentai - nuo dokumentikos kūrėjų funkcijos iki baimės prisistatyti Lietuvai

„Tikrai daug imu iš savo patirties gyvenant kitur, kvestionuoju kitą kultūrą, savo pačios identitetą, man įdomi namų koncepcija - kas tai yra, kur tai yra. Visąlaik turiu kokių klausimų, tad savo filmais nagrinėju atsakymus į juos - tai savotiška terapija“, - pasakoja režisierė Milda Baginskaitė, dalyvavusi Berlyno talentų programoje.Antrasis šios programos dalyvis - režisierius Vytautas Puidokas. Dabar jis dirba su filmu apie pagalbą Ukrainai ir nemažai svarsto apie dokumentikos kūrėjų funkciją visuomenėje: „Pirmais karo mėnesiais atrodė, kad mums trūksta perspektyvos, nes buvome didelėse emocijose, strese. O kamera, stebėjimas iš šono - toks truputį įsižeminimas, tarsi nusiraminimas... Būtent tokios perspektyvos - perspektyvos iš laiko - nelabai kas gali pasiūlyti. Tik mes“.Pokalbiai su Berlyno talentų programoje dalyvaujančiais kūrėjais apie naujausius darbus ir kūrybą.„Kad ir kaip nemėgčiau filmų maišyti su žemėmis, Aronofsky juostos man labiausiai primena pornografiją. Jas galima žiūrėti turint labai aiškų fizinį tikslą. Jei į „Banginį“ ateini, nes nori gerai pabliovęs emociškai persikrauti, nuostabu, tą ir gausi. Tačiau tai reginys, kuriame aš nejaučiu sielos“, - Darreno Aronofsky filmą „Banginis“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Ved. Austėja Kuskienė