Pilno metro. „Politinis lūžis ekrane“ – kaip kito Lietuvos dokumentika, kronikos ir televizija Atgimimo ir Nepriklausomybės atgavimo laikota

Lietuvos istorijoje XX a. devintojo dešimtmečio antra pusė ir dešimtojo dešimtmečio pradžia – ypatingas laikas, kai Lietuva, atsiskirdama nuo Sovietų Sąjungos, tapo savita „išnykimo erdve“, suponuojančia naujos valstybės ir visuomenės kristalizavimosi sąlygas. Transformacija apėmė visas visuomeninio gyvenimo sritis ir tapo visuotiniu reiškiniu, apėmusiu politinį gyvenimą ir ekonomiką, video technologijos išplitimą kine, televizijoje, mene ir namų ūkiuose, nepriklausomos medijų rinkos formavimąsi, stichiškos piratinės kultūros atsiradimą ir daugelį kitų reiškinių. Pokalbis su knygos „Politinis lūžis ekrane. (Po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje" sudarytojais ir autoriais Anna Mikonis-Railiene, Renata Šukaityte ir Mantu Martišiumi apie lūžius 1987 –1991 metų medijose.„Atrodo, žmogus, nieko bendro su šachmatais neturintis, turėtų neįsitraukti į tą pasaulį, kurį šiuo atveju sėkmingai pasauliui pasiūlo Netflixas – iš kito konteksto atėjusiam žmogui visiškai vienodai, kas tas valdovės gambitas ar sicilietiška gynyba. Kas verčia pasilikti ir iki galo stebėti Betės gyvenimą, kurį trumpai būtų galima apibūdinti kaip: pradėta nuo dugno, pakilta aukštai?“ – klausia teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė, apžvelgdama miniserialą „Valdovės gambitas“.Vedėja Austėja Kuskienė