Požeminis pasaulis gamtininkės Dovilės Railaitės akimis

Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nematoma struktūra, labai sunku suvokti, kas yra sveikas, o kas yra nesveikas dirvožemis. Bet jis yra mūsų civilizacijos pagrindas,“ – sako aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė.Studijuodama Mastrichto universitete Olandijoje Dovilė turėjo progą išbandyti dirvožemio būklės tyrimų būdą – ekoakustiką. Nors biologai jau seniai moka iš garsų atpažinti paukščių, varliagyvių ir kitas rūšis ir turi metodikas pagal tai nustatyti buveinės būklę, dirvožemio ekoakustika – dar nauja mokslo sritis.„Aš norėjau žmonėms sukurti jutiminį santykį su dirvožemiu“, – apie tai, kaip pradėjo rinkti įvairius dirvožemio garsus pasakoja D. Railaitė. Dabar ji tuos garsus naudoja meno projektuose ir vesdama edukacinius užsiėmimus apie tvarų ūkininkavimą.Laidoje kalbamės apie tai, ką apie dirvožemio būklę galima pasakyti iš jo skleidžiamų garsų ir ar posakis: „Sveikas dirvožemis – triukšmingas dirvožemis“ visada teisingas?Autorė Vaida Pilibaitytė