Radijo dokumentika 2014-11-30 13:00

„Karas sukūrė kažką ypatingo – sąvoką tarp tėvynės bei svetimos žemės. Jei karys, mėnesius praleidžiantis miške, apsidairytų – proskynos jam pasirodytų tokios pat artimos, kaip ir gimtojo miesto gatvės bei aikštės“, – vokiečių kariams skirtame pasivaikščiojimų gide po Vilnių rašo karo metais šiame mieste dirbęs meno kritikas Paul Monty.Pasak istoriko Laimono Briedžio, 1915 metais įsigali mintis, kad I Pasaulinis karas normali žmogaus būsena, gal visada teks kariauti. Akivaizdu, kad kelio atgal nėra, ir jeigu karas baigsis, pasaulis bus visiškai kitoks. Artėjantys 1915-ieji – svarbūs metai dabartinės Lietuvos teritorijos gyventojams – teritoriją okupuoja vokiečių kariuomenė, garsėjanti ne tik tvarka, bet ir žiaurumu. Būtent karo metai į šį kraštą atveda nemažai talentingų meno, kultūros žmonių, kurie tarnauja kaizerio armijoje. Kaip jaučiasi karys svetimame mieste, koks jo santykis su vietos gyventojais – kokia karo kasdienybė slepiasi už didžiųjų kovų?