Radijo dokumentika. Kovido kvapas

„Teko skaityti apie fantomines kojas ar fantomines rankas. Tai kvapas gali būti kažkas panašaus – lyg ir jauti, bet jo nėra. Tai irgi toks keistas praradimas svarbios savo dalies“, – sako Pranas, kuris naujo viruso poveikį uoslei ir skoniui vis dar jaučia praėjus metams nuo susidūrimo su juo.Pasikeitę pojūčiai Saulei (vardas pakeistas) apie buvusią ligą vis primena ir namie, ir gatvėje: „Aš kartais lauke po lietaus jaučiu – kaip sakau – deguonies kvapą. Toks keistas kvapas, kurio niekada nejusdavau.“Pasak neurologo prof. Kęstučio Petrikonio, uoslės ir skonio sutrikimai būdingi net dviems trečdaliams koronavirusu užsikrėtusių žmonių, ypač pirmosiomis atmainomis. „Jos kažkodėl mėgsta uoslę ir skonį“, – sako jis, bet kartu priduria, kad mokslininkai iki šiol nežino, kaip tiksliai šis virusas paveikia nervų sistemą, todėl ir gydymą pasiūlyti sunku. Visgi profesorius ramina ir ragina nepamiršti „daktaro Laiko“. – „Jis pagydo geriau negu fiziniai gydytojai.“Daugumai žmonių uoslė sugrįžta, bet dalis ir po metų vis dar bando apsiprasti savo dingusių, silpnesnių, pasikeitusių ir naujai atrandamų „kovido kvapų“ pasaulyje.Laidos autorė kartais juokauja, kad kovidas iš jos atėmė miško ir Kalėdų kvapą.Autorė Vaida Pilibaitytė