Radijo dokumentika. Pakeisti kalbą man reiškia atkurti teisingumą. Staso istorija

Stasas Olenchenko gimė nepriklausomoje Ukrainoje, Kyjive. Augdamas jis girdėjo tiek rusų, tiek ukrainiečių kalbas ir suržiką, jų mišinį, bet šeimoje ir su draugais daugiausia kalbėjo rusiškai.Jis visada žinojo, kad proseneliai žemdirbiai kalbėjo ukrainietiškai, o vėliau seneliai ir tėvai persijungė į rusų dėl sovietmečiu Ukrainoje vykdytos rusifikacijos.Po Oranžinės revoliucijos, Euromaidano, Krymo okupacijos ir prasidėjus karui Donbase, Staso šeima savo šalies istorijos nulemtą dvikalbystę ėmė aptarinėti vis dažniau.„Tai, kad esu rusakalbis, mano galvoje kažkaip taikiai sugyveno su mano ukrainietiška tapatybe [...]. Man asmeniškai tai niekada nebuvo problema. Aš jaučiau, kad noriu daugiau viešai kalbėti ukrainietiškai ir tai dariau. Visiškai persijungti nemačiau reikalo,“ – sako Stasas. „Bet po invazijos viskas pasikeitė.“2022-ųjų vasarį, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, jie nusprendė visiškai persijungti į ukrainiečių.Ši istorija – jautrus ir labai asmeniškas Staso pasakojimas apie tai, koks jausmas turėti dvi kalbas, kurios abi yra gimtosios, ką reiškia suprasti, kad tavo kalba asocijuojasi su karo agresoriumi, ir kaip persijungus keičiasi emocinis santykis su kalba, kurią kadaise prarado tavo protėviai.Autorė Vaida PilibaitytėRedaktorė Sigita VegytėIvan Studynskyi nuotrauka