Rūšiuoti norim, bet nemokam. Didžiausi mitai apie atliekas Lietuvoje

Naujausi gyventojų nuotaikų tyrimai rodo, kad dauguma žmonių rūšiavimą laiko įprasta kasdienybės dalimi. Vis dėlto daugelis dar nežino, kur išmesti daugelį kasdienių daiktų, o skirtingos rūšiavimo taisyklės skirtingose savivaldybėse tik dar labiau painioja. „Mes esam įveikę tą pirminę ir esminę pakopą. Žmonės nori rūšiuoti. Bet mes jau lipame į antrą lygį, kai reikia ne tiktai norėti rūšiuoti, bet ir taikliai tai daryti“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė. Didžiausia painiava kyla todėl, kad Lietuvoje rūšiuojamos ne plastiko, stiklo ar popieriaus atliekos, o būtent pakuotės. Dėl to į rūšiavimo konteinerius vis dar masiškai keliauja plastikiniai daiktai – dantų šepetėliai, žaislai ar kiti gaminiai, kurie nėra pakuotės. „83 proc. žmonių nežino, kuo skiriasi pakuotė ir plastikas“, – pastebi „Repsense“ bendraįkūrėjas ir plėtros vadovas Liudvikas Andriulis, pristatydamas visuomenės nuotaikų tyrimo rezultatus. Nepadeda ir vis dar gajūs mitai. Vienas jų – kad pakuotes prieš išmetant būtina kruopščiai išplauti. Pasak K. Žukauskaitės-Šiaučiulės, technologijos pasikeitė. „Iš tiesų tobulėjo perdirbimo sistema ir nieko išplauti nebereikia. Net ištepta picos dėžė, jeigu ten neliko apkandžiotų picos gabalų, puikiai tinka į popieriaus konteinerį.“ – aiškina asociacijos atstovė. Didžiausią pokytį atneštų ne dar viena informacinė kampanija, o paprastesnės taisyklės visoje Lietuvoje, neabejoja pašnekovai. „Kai taisyklės yra suprantamos, jos yra labiau gerbiamos, jų labiau laikomasi“, – tiki L. Andriulis. Kodėl vis dar painiojame plastiką su pakuotėmis, kaip keisis rūšiavimo sistema artimiausiais metais ir kodėl pirmasis klausimas prie konteinerio turėtų būti ne „iš ko pagaminta?“, o „ar tai pakuotė?“, klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su Liudviku Andriuliu ir Kotryna Žukauskaite-Šiaučiule.