Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. birželio 21 d.

Kambaryje sunkios durys. Regimai metalinės, apkaustytos, trys spynos, sunkus žiedas vietoj rankenos, šiek tiek blizga - greičiau grėsmingai, negu gražiai. Vieni ateina, pasižiūri. Na ką, uždaryta - vadinasi uždaryta. Kiti ateina ir pasipiktina - čia dabar, kas čia per durys, kodėl jos čia stovi, kur tai matyta taip žmones spausti, kas nors atidarykit, žmonės, žiūrėkit kas darosi, niekas nedaro durų! Dar kiti ateina, stumteli vienu pirštu, baksteli į rankeną - oi ne, čia ne man, aš neturiu talento durų atidarymui, gal kas kitas atidarys, atsisėsiu kur arčiau, praeisiu kartu, gerai tiems, kurie turi talentą, kodėl mano toks likimas. Dar yra tokie, kurie ateina stumteli, tada trūkteli - pasirodo, durys atsidaro į kitą pusę, ir labai lengvai ant daugybės gerai suteptų mechanizmų, ir tiesiog išeina.