Šaukšto Proto dienoraštis, 20... m. rugpjūčio 9 d.

 Kuo gilesnė vasara, tuo žodžiai toliau. Man atrodo, kad kvėpuoju lelijomis ir nasturtomis, man atrodo, kad rašau takais ir sėklomis, man atrodo, kad laiką matuoju saulėgrąžų pasisukimo kampais, o laikas eina ne tik nuo saulėtekio iki saulėtekio, bet ir nuo lietaus iki rūko, nuo daigo iki sėklos, nuo penktadienio iki sekmadienio su sustingusiu laiku, kai sėdžiu prie ekrano. Katės kompresas ant kelių laiką sustabdo kiek kitaip. Sekundinės rodyklės vaidmenį atlieka žiogai, minučių - čiurliai. Vėjo visai nėra, ir atrodo, kad sustojo visi ir viskas. Ši akimirka tikrai galėtų užsibūti.