Šokyje įsikūnijantis dvasingumas

Kūnai nemeluoja. Žmogus gali apgauti savo protą, gali imituoti jausmus, kurių nėra ir valios pastangomis gali ištransliuoti ,,teisingas“ emocijas. Netgi gali pademonstruoti tinkamą elgesį. Bet paprašius atsipalaiduoti, jis puls į paniką ir jo kūnas išduos tiesą: ,,Aš negaliu atsipalaiduoti, nes esu negyvas, įkalintas baimėse ir nuolatinėje kontrolėje.“ Visaip kaip suvaržytas, apleistas ir įtampomis sukaustytas kūnas nebedalyvauja žmogaus gyvenime, jis velkasi kaip nereikalinga našta, kuria nori nenori reikia rūpintis ir kuris išduoda pačiu akiplėšiškiausiu būdu, kaip tik tuomet, kai skrupulingai kurtas įvaizdis jau jau ima nešti trokštamus vaisius.