Upelių renatūralizavimas: rūpestis gamta ar kenkimas žemdirbiams?

Prieš trejus metus Juodos ir Aptekos upeliuose, tekančiuose per Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės laukus, buvo atlikta renatūralizacija. Į vagą pripilti akmenys, išardyta užtvanka, anot bendrovės vadovo Eimanto Čeponio, pakeitė tėkmę ir užnešė melioracijos sistemų žiotis, pagraužė upelių krantus. Galimą žalą ūkinei veiklai įvardija ir rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė, bet Aplinkos apsaugos agentūra, interviu atsisakiusi, atsiuntė raštišką paaiškinimą, kad nėra sulaukusi jokių faktiniais įrodymais pagrįstų pastabų ar pretenzijų.Nerija ir Petras Kairiai ūkininkauja jau du dešimtmečius ir, pradėję nuo kelių karvučių, dabar turi beveik 200 mėsinių galvijų bandą. Šeimoje atskirus ūkius turi ir sūnus ir marti, bendras plotas 750 ha. Daug modernios technikos, naujų pastatų. Kas lėmė šeimos ūkio sėkmę, kaip veiklą stabdo biurokratinė naštą ir kokių linkėjimų patyrę ūkininkai turi būsimai valdžiai?Rugsėjo mėnesį Europoje siautusios liūtys sukėlė didžiulius potvynius, kurių pasekmes iki šiol jaučia ir Austrijos žemdirbiai. Dalis jų laukų ir dabar po vandeniu, žuvo žiemkenčių pasėliai. Apie austrų ūkininkų nuotaikas ir svarstymus linkti ar ne žemės ūkyje pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė iš Linco.Ved. Arvydas Urba