Vienkartinė planeta. Apie pažadus sustabdyti bioįvairovės naikinimą

Baigiantis 2022-iesiems, pasaulis pasiekė istoriniu vadinamą susitarimą dėl biologinės įvairovės apsaugos. Jungtinių Tautų (JT) Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Kanadoje, kur dalyvavo ir Lietuva, sutarta dėl 23 tikslų artimiausiam dešimtmečiui.Jie apima tokias priemones kaip pesticidų ir kitų toksiškų chemikalų naudojimo mažinimas, invazinių rūšių suvaldymas ir bioįvairovei žalingų valstybės subsidijų panaikinimas. Taip pat išskiriamas ir verslo vaidmuo įsivertinant ir atskleidžiant su bioįvairove susijusias jų veiklos rizikas.Bene ambicingiausiai skamba Kunmingo-Monrealio susitarime įrašytas siekis iki 2030-ųjų užtikrinti apsaugą 30 proc. planetos sausumos ir jūrų teritorijų.Nors gamtosaugininkai džiaugiasi, akivaizdu, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo to, kaip jis bus įgyvendinamas. Patyrę specialistai sako, kad nors viltingų ženklų apie teigiamus pokyčius šioje srityje yra, pesimizmo gamtosaugininkų bendruomenėje daugiau. Juolab, kad laiko nedaug, o istorija rodo, kad praeityje sekėsi ne kaip.JT skelbia, kad 2010 metais Japonijoje išsikelti tikslai pastarąjį dešimtmetį taip ir liko popieriuje. Duomenys rodo, kad biologinė įvairovė nyksta nuo dinozaurų eros pabaigos neregėtu greičiu. Išnykimas gresia milijonui augalų ir gyvūnų rūšių.Tuo metu Lietuvos gamtosaugininkai naujai įvertino daugiau kaip 30 mažai ištirtų Europos Sąjungos mastu saugomų augalų ir gyvūnų rūšių. Pasak jų, naujos mokslinės žinios padės geriau įvertinti rūšims kylančias grėsmes ir numatyti jų apsaugą.Naujienas bioįvairovės apsaugos srityje komentuoja Aplinkos ministerijos patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė, Ignitis grupės tvarumo vadovas Valentas Neviera ir gamtininkas, Sengirės fondo valdybos narys Mindaugas Lapelė.Autorė Vaida Pilibaitytė