Vienkartinė planeta. Kodėl apie klimato kaitą mažai moko mokykloje

UNESCO šiemet atlikta Lietuvos moksleivių apklausa parodė, kad 8 iš 10 klimato kaitą laiko rimta arba labai rimta problema ir beveik visi apie tai norėtų žinoti daugiau. Nemažai vilčių siejama su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Bet pačių mokytojų kvalifikacijos klausimas tebėra atviras.Patys moksleiviai jau ne pirmus metus prašo integruoti klimato kaitą į visų dalykų pamokas, bet rezultatų tebelaukia. Viena jų – dvyliktokė iš Šakių Ūla Balaševičiūtė. „Keičiantis klimatui, turi keistis ir mūsų švietimo sistemos“, - sako ji.Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas Arminas Varanauskas analizavo atnaujintas ugdymo programas, pagal kurias moksleiviai mokysis nuo 2024 metų. Pasak jo, geriausiai klimato kaita aptariama biologijos, geografijos ir etikos dalykuose, o prasčiausiai – Lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir muzikos.Vilniaus universiteto klimatologas dr. Egidijus Rimkus šiemet pirmą kartą vedė nuotolinius 24 valandų mokymus Lietuvos mokytojams. Jis įsitikinęs, kad su klimato kaita galima ir reikia rasti sąsajų absoliučiai visose disciplinose.Mokytojai pripažįsta, kad šioje srityje jiems trūksta žinių. Geografijos mokytoja ekspertė Genovaitė Kynė šiemet dalyvavo pirmą kartą pedagogams organizuotuose Vilniaus universiteto mokymuose apie klimato kaitą. Bet kaip naujas žinias pritaikys pamokose, ji dar nežino.Kodėl svarbu klimato kaitos temą įtraukti į bendrojo ugdymo programas ir kodėl tai sunku padaryti?Autorė Vaida Pilibaitytė