Vienkartinė planeta. „Nord Stream“ sprogimų poveikis aplinkai

Prieš pora savaičių, kai dėl sprogimų dujotiekyje „Nord Stream“, Baltijos jūroje nutekėjo didelis kiekis metano, ekspertai perspėjo apie katastrofiškas pasekmes klimatui. Įvairiais skaičiavimais, į aplinką pateko nuo kelių dešimčių tūkstančių iki pusės milijono tonų dujų. Nuotėkis greitai imtas vadinti rekordiniu, bet jo poveikis aplinkai dar tiriamas.Ekspertai pabrėžia, kad metanas yra viena pavojingiausių šiltnamio dujų ir klimatui kenkia keliasdešimt kartų labiau nei anglies dvideginis. Skaičiuojama, kad Baltijos jūroje šis nuotėkis didžiausias iš kada nors buvusių. Danijos specialistų teigimu, tarša siekia apie trečdalį šalies metinių šiltnamio dujų emisijų. Prancūzai savo ruožtu patikslina, kad į aplinką visgi pateko mažiau teršalų ir jie esą prilygsta metiniams Paryžiaus išmetimams.Visgi pašnekovai ramina, kad tiesioginis incidento poveikis ekosistemoms nebus didelis, o klimatui – taip pat nežymus. Tiesa, geopolitinės jo pasekmės – atskiras klausimas.Lietuvos ir Estijos specialistai prisimena, kaip buvo vertinamas „Nord Stream“ dujotiekio poveikis aplinkai jį tiesiant ir komentuoja galimas sprogimų sukelto nuotėkio pasekmes.Autorė Vaida Pilibaitytė