Homo cultus. Tarp praeities ir ateities

Vienas naujausių kultūrinių ginčų, kuris iš tiesų visai nėra naujas, yra apie lietuvių kalbą ir lietuvių kalbos kontrolės institucijų vaidmenį demokratinės Lietuvos gyvenime. Šį ginčą pakurstė didelio atgarsio sulaukęs rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės tekstas portale lrt.lt. Į šį straipsnį aštriai reagavo kalbininkai, politikai, intelektualai, kultūros žmonės. Kaip visada, tokiais atvejais norisi pažvelgti giliau ir atsekti, apie ką visgi yra ši diskusija, kokios yra pamatinės prielaidos, grindžiančios vieną ar kitą garsiai išsakomą poziciją.Laidoje svarstomi šie klausimai: kam priklauso kalba? Ar asmuo turi prigimtinę teisę savaip kalbėti gimtąja kalba? Kas įgaliojo vieną ar kitą instituciją kontroliuoti kalbos vartojimą? Kiek pagrįstas šnekamosios ir viešosios („prestižinės“) kalbos atskyrimas? Kaip galima filosofiškai paaiškinti biurokratinę kalbos kontrolės ir norminimo logiką? Kokia apskritai yra normos vieta demokratinėje santvarkoje? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi Arūnu Sverdiolu.Ved. Simas Čelutka

Lietuvoje jau kurį laiką stebime pastangas normalizuoti sovietmetį: kultūros lauke gajus įsitikinimas „ir tada dirbome Lietuvai“, kai kurie istorikai atvirai romantizuoja sovietinę kasdienybę ir netgi Lietuvos sovietinę nomenklatūrą, heroizuojami tokie tarybiniai rašytojai kaip J. Marcinkevičius, o represijų nepatyrusio jaunimo tarpe plinta sovietmečio egzotizavimo tendencija. Atrodo, kad šių nuostatų niekaip nekoreguoja net ir Rusijos-Ukrainos karo realybė. Todėl rodosi aktualu apie tai ir toliau diskutuoti.Laidoje svarstomi klausimai: iš kur kyla bandymai normalizuoti sovietmetį? Kodėl vis mažiau kalbama apie santvarkų skirtumus, totalitarizmo prigimtį? Kas yra „tautinis komunizmas“? Kaip įgalinti atviresnį požiūrį į save, savo veikimo ir galvojimo įpročius? Apie tai diskutuojame su filosofe, istorike, VU TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Simas Čelutka

Po spalio 7 d. Hamas surengtų skerdynių Izraelyje nemažai Vakarų kairiųjų stojo Hamas pusėn, Europoje ženkliai išaugo antisemitinių išpuolių skaičius, žydų studentai nebesijaučia saugūs daugelyje Vakarų universitetų. Kodėl tiek daug kairiųjų Vakaruose palaiko ne tik palestiniečių civilius, bet ir Hamas? Kodėl teroristinės, ISIS ir Al-Qaeda giminingos Hamas ir Hezbollah organizacijos laikomos globalios progresyviosios kairės dalimi? Laidoje nagrinėjami pagrindiniai kairės antiizraelietiški argumentai ir kontekstai: antikolonializmas, istorija (ypač 1948 m. Izraelio įkūrimas), antiamerikanizmas ir antisemitizmas. Apie šias temas diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos mokytoju Algirdu Davidavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Vakarų valstybės šiuo metu susiduria su daugybe sudėtingų iššūkių: sekinantis Rusijos karas prieš Ukrainą, Hamas išpuolis prieš Izraelį ir aštrėjanti padėtis Artimuosiuose Rytuose, centro dešinės ir centro kairės partijų nuosmukis tokiose šalyse kaip Vokietija ir Prancūzija, auganti visuomenės poliarizacija, agresyvėjanti Kinija ir kiti autoritariniai režimai. Negalima pamiršti ir klimato kaitos, dirbtinio intelekto raidos, migracijos ir kitų temų. Visa tai kartu sudėjus, kyla klausimas – kur visa tai veda? Ar Vakarai turi energijos mobilizuotis ir atremti šiuos iššūkius? Kas šiandien vienija Vakarų valstybes? Ar dar esama apčiuopiamo Europos ar Vakarų vertybinio pamato, kuris motyvuotų ir įkvėptų, suteiktų vilties ir ryžto neramiais laikais? Apie tai diskutuojame su politologu, VU TSPMI dėstytoju dr. Gintu Karaliumi.Ved. Simas Čelutka

Stebint Lietuvos viešosios erdvės diskusijas, gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos katalikai gana skeptiškai žiūri į Europos Sąjungą. ES paprastai siejama su modernybe ir sekuliarizacija, liberaliu arba kairuolišku požiūriu į seksualinę moralę, šeimos institutą ir lytiškumą, taip pat su prielankumu migrantams. Daliai katalikų šios tendencijos kelia nerimą ir jie jas sieja būtent su ES įtaka. Kita vertus, Europos Sąjunga stipriai prisideda prie Lietuvos ekonominio saugumo ir klestėjimo, užtikrina piliečių vertinamas laisves ir mobilumą, įtvirtina Lietuvos strateginę gravitaciją į Vakarus ir tolyn nuo Rusijos. Žvelgiant į šį kompleksiškumą, darosi smalsu, koks yra Lietuvos katalikų požiūris į Europos Sąjungą? Ar Lietuvos katalikai – euroskeptikai? Ar veikiau kritiški, ambivalentiški palaikytojai? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja, socialinių mokslų daktare Rosita Garškaite-Antonowicz.Ved. Simas Čelutka

2023 m. mirė garsus čekų ir prancūzų rašytojas Milanas Kundera. Pastaruoju metu lietuvių kalba pasirodė keli nauji čekų literatūros kūriniai, o netrukus leidykla „Phi knygos“ išleis jau antrąjį čekų filosofo Jano Patočkos knygos vertimą: „Platonas ir Europa“. Vieną giliausių santykių su čekų kultūra ir intelektualine tradicija yra išvystęs lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas Almis Grybauskas. Į lietuvių kalbą jis yra išvertęs Patočkos, Vaclavo Havelo, M. Kunderos, J. Hašeko ir kitų čekų rašytojų kūrinius. Jis taip pat daug metų dėstė Čekijoje, gyveno Prahoje 1987-1990 m., bičiuliavosi su čekų disidentais ir intelektualais. Laidoje A. Grybauskas dalinasi savo turtingais prisiminimais ir unikaliomis patirtimis. Pokalbio metu taip pat gvildenami klausimai apie literatūros ir politikos santykį, disidentinės veiklos prasmę, Lietuvos ir Čekijos panašumus bei skirtumus.Ved. Simas Čelutka

Šį sykį Homo cultus klubo tema – ateitis. Kodėl mums taip sunku konstruktyviai ir vaisingai mąstyti apie ateitį? Kaip mūsų ateities suvokimą formuoja grėsmių horizontas, ypač klimato kaita? Kiek prie mūsų bejėgystės jausmo prisideda socialiniai tinklai ir žiniasklaida, nuolatos kurstantys mūsų neigiamas emocijas? Ar galima sakyti, kad dėl šių grėsmių prarandame ateities dimensiją ir vietoj to mėginame saugiai pasislėpti dabarties rūpesčiuose? O gal yra priešingai – ateities iššūkiai mus kaip tik verčia burtis į bendruomenes ir drauge spręsti problemas? Kiek šiandien dar reikalingos didingos vizijos ir utopijos? Apie tai diskutuojame su Homo cultus juostos kūrėjais – miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, istoriku Aurimu Švedu ir architektu Matu Šiupšinsku.Ved. Simas Čelutka

Vienas didžiausių Lietuvos politinės minties palikimų – pilnutinės demokratijos, organiškos valstybės ir nepasaulėžiūrinės politikos idėjos. Kas yra pilnutinė demokratija ir kuo ji skiriasi nuo kitų demokratijos sampratų? Ar politika išties gali būti nepasaulėžiūrinė, nesurišta su vertybiniais ar ideologiniais principais? Koks yra politikos tikslas? Ar Stasys Šalkauskis, Antanas Maceina ir Juozas Girnius buvo utopistai? Kaip lietuvių mąstytojų idėjos sąveikavo su tarptautiniais kontekstais ir kitų žymių XX a. filosofų idėjomis? Apie tai – pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto Istorijos ir Filosofijos fakultetų dėstytoju dr. Laurynu Peluričiu ir filosofu, Mykolo Romerio universiteto ir Europos humanitarinio universiteto profesoriumi dr. Povilu Aleksandravičiumi. Pokalbio atspirties taškas – neseniai pasirodžiusi L. Peluričio ir P. Aleksandravičiaus knyga „Tarp įsitikinimo ir atvirybės: pilnutinės demokratijos ištakos, kontekstai ir perspektyvos“.Ved. Simas Čelutka

Architektūra – viena jautriausių Lietuvos viešojo gyvenimo sričių, dėl kurios nuolat vyksta ginčai ir laužomos ietys. Kokia architektūros vieta mūsų kasdieniame gyvenime ir gyvybingoje demokratinėje visuomenėje? Kokia yra gera ir bloga architektūra? Ar įmanoma atrasti aukso vidurį tarp viešo ir privataus intereso, konservatyvumo ir modernumo, estetikos ir funkcionalumo? Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras architektas?Laidoje taip pat kalbamės apie Lietuvos sovietinės architektūros paveldą. Kas jame yra vertingo ir nevertingo? Ar sovietinio modernizmo mokyklą (jai priskiriami Čekanauskas, Brėdikis, broliai Nasvyčiai, Mačiulis, Šeibokas) galima laikyti kultūrinės rezistencijos pavyzdžiu? Kaip okupacinio laikotarpio architektai laviravo tarp Maskvos nurodymų ir savo asmeninių vizijų?Apie visa tai – pokalbis su architektūros istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore dr. Marija Drėmaite.Ved. Simas Čelutka

Lietuvos intelektualinėje padangėje neseniai pasirodė nauja ir svarbi knyga. Vilniaus universiteto leidykla išleido šio universiteto mokslininko, VU TSPMI docento, idėjų istoriko Justino Dementavičiaus knygą „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“. Ši knyga turėtų būti svarbi ne tik centro dešinės vidinėms tapatybės refleksijoms, bet ir puikus pavyzdys su idėjomis ir intelektualiniu Lietuvos paveldu dirbantiems istorikams, filosofams ir politikos mokslininkams.Laidoje su knygos autoriumi svarstome apie Lietuvos centro dešinės intelektualinės tradicijos raidą ir ypatumus, tiek visuomenėje geriau žinomus mąstytojus (A. Maceina, S. Šalkauskis), tiek ir mažiau žinomus vardus (A. Jakštas-Dambrauskas, M. Krupavičius, P. Dielininkaitis). Pokalbio metu aptariami šie klausimai: koks yra konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos santykis? Kodėl centro dešinė skeptiškai vertina valstybę ir jos galios naudojimą? Kaip suderinamas asmens akcentavimas su bendruomeniškumu ir politiniais interesais? Kaip galima paaiškinti šiandieninę TS-LKD partijos vidinę įtampą tarp konservatyvaus ir krikdemų flango? Apie visa tai – pokalbis su J. Dementavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Prieš 60 metų filosofė Hannah Arendt parašė knygą „Eichmannas Jeruzalėje: ataskaita apie blogio banalumą“. Knygoje autorė suformulavo naują blogio sampratą, kurią apibūdino kaip blogio banalumą. Ką reiškia blogio banalumas ir kiek Arendt samprotavimai aktualūs šiandien, mėginant suprasti Rusijos vykdomą ukrainiečių genocidą? Kaip įmanoma apsisaugoti nuo šio blogio?Laidoje taip pat apmąstomos Lietuvoje reguliariai kylančios diskusijos apie nevienareikšmės reputacijos politikams ir menininkams statomus paminklus. Kodėl Lietuvoje vis dar nėra nusistovėjusi aiški moralinė skalė, kuri leistų įvertinti skirtingus prisitaikymo, kolaboravimo, pasipriešinimo ir tikro heroizmo atvejus? Apie tai – pokalbis su filosofe, publiciste, Rytų Europos studijų centro programų vadove Simona Merkinaite.Ved. Simas Čelutka

Aurimas Švedas – vienas nuosekliausių istorijos teoretikų Lietuvoje. Lyginant su daugeliu kitų istorikų, jis istoriją supranta žymiai plačiau, į istoriko teritoriją įtraukdamas filosofų, menininkų, antropologų, sociologų įžvalgas. Kas yra istorija šiandien? Kokiame istoriškumo režime gyvena nūdienos žmogus? Kur galime atrasti orientyrus, kurie leistų nepasimesti istorijos chaose? Kaip nepaskęsti dabarties rūpesčiuose ir išlaikyti platesnę istorinę perspektyvą? Ar galima teigti, kad Rusijos karas prieš Ukrainą su trenksmu sugrąžino mums istorijos pojūtį? Kokia yra istorikų atsakomybė reaguojant į XX a. katastrofas ir šiuolaikines blogio apraiškas? O gal istorijos, bent jau Lietuvoje, turime per daug? Gal sunki istorijos našta mums trukdo žvelgti į ateitį?Apie visa tai – išsamus pokalbis su kultūros istoriku, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoju ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentu dr. Aurimu Švedu.Ved. Simas Čelutka

Tebesitęsiant brutaliam Rusijos karui prieš Ukrainą, vis mėginame suvokti rusų Ukrainoje sėjamą blogį. Kaip paaiškinti šį žiaurumą? Ar turime ko pasimokyti iš XX a. totalitarizmo, Holokausto patirčių? O gal susiduriame su visiškai nauja, beprecedente blogio forma, kurios dar negalime įvardyti žodžiais? Kiek šiame kontekste mums gali padėti XX a. ir šių dienų filosofija bei etinė mintis? Kokią prasmę karo akivaizdoje įgauna tokios etinės sąvokos kaip kaltė ir atsakomybė? Kaip atskirti kriminalinę, moralinę, politinę ir metafizinę kaltę? Ar karo supratimui reikalinga postsekuliari, religinė perspektyva? Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto docente dr. Danute Bacevičiūte, ir filosofe, Vilniaus universiteto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente dr. Jolanta Saldukaityte.Ved. Simas Čelutka

Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa?Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų – meno ir politikos – perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? O gal dirbtinis intelektas menininkams pasitarnaus kaip naudinga pagalbinė priemonė?Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą? Kaip apskritai dirbtinis intelektas keičia valstybių tarpusavio santykius?Apie visa tai – pokalbis su menotyrininkėmis dr. Skaidra Trilupaityte (LKTI) ir prof. Agne Narušyte (VDA) bei VU TSPMI doktorantu Justinu Lingevičiumi.Ved. Simas Čelutka

Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis – morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Apie visa tai diskutuojame su politikos filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriumi Alvydu Jokubaičiu.Laidoje taip pat keliami klausimai apie profesoriaus Jokubaičio politinės minties raidą. Kodėl, ilgą laiką plėtojęs pozityvią politikos sampratą, pastaruoju metu jis tampa vis skeptiškesnis pačios politikos atžvilgiu? Ar tiesa, kad gyvenimo tikrumą galime aptikti tik privačioje erdvėje – savo viduje arba geriausiu atveju šeimoje, draugystėje? Iš kur kyla mūsų susvetimėjimas su politika? Galbūt apskritai politika yra antrarūšė veikla, kuriai neturėtume skirti tiek daug dėmesio ir energijos?Ved. Simas Čelutka

Apie Holokaustą Lietuvoje kalbama vis daugiau, bet dar labai mažai dėmesio skiriama žydų gelbėtojams. Akivaizdu, kad apie blogį žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje mes kalbame žymiai daugiau nei apie gėrį. Kodėl taip yra? Kodėl nenorime daugiau sužinoti apie žydų gelbėtojų gyvenimus ir kasdienybę?Viena iš priežasčių yra ta, kad patys gelbėtojai labai kukliai pasakoja apie savo poelgius. Jų likimuose paradoksaliu būdu sugyvena kuklumas ir paprastumas su neįtikėtina drąsa ir pasiaukojimu. Gal tai byloja kažką fundamentalaus apie gėrio prigimtį – tai, kad jis nelinkęs rodytis viešai, teisintis, save racionalizuoti ir šlovinti? Ką apie žmogaus prigimtį atskleidžia šis tylusis, kasdienis, beveik nematomas heroizmas? Apie tai – pokalbis su istoriku, Klaipėdos universiteto tyrėju, knygos „Akimirka apsispręsti. Lietuvos žydų gelbėtojų istorijos“ autoriumi dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Simas Čelutka

Kaip mes suvokiame tradiciją ir praeitį? Ar laiką suprantame kaip pastovumą ir amžinybę, ar kaip nuolatinę kaitą ir naujoves? Kodėl pamirštame kitą fundamentalią laiko dimensiją – kartotę? Ar pasinėrę į karštligiškas naujovių paieškas neužmirštame, kad tikrosios gyvenimo vertės – meilė, laimė, prasmė – patiriamos kaip pakartojimas?Kita pokalbio tema – negalia ir jos suvokimas mūsų visuomenėje. Ko vis dar nesuprantame kalbėdami apie negalią? Kodėl taip norime nuo jos atsiriboti? Negalios filosofija, nagrinėjanti šias temas, mums primena, kad nė vienas iš mūsų nesame visiškai autonomiškos ir suverenios būtybės, mes visi esame pažeidžiami ir giliai priklausomi nuo kitų žmonių. Negalios filosofija bando parodyti, kad įvairios visuomenėje įsitvirtinusios normos gali būti peržiūrėtos, į jas derėtų žiūrėti lanksčiau. Šios filosofinės krypties atstovai teigia: „egzistuoti, vadinasi, būti neįgaliam.“ Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėja dr. Jurga Jonutyte.Ved. Simas Čelutka

Jubiliejinėje, šimtojoje „Tarp praeities ir ateities“ laidoje apie Lietuvos istoriją ir tapatybę diskutuojame su visiems puikiai pažįstamu istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriumi Alfredu Bumblausku. Laidoje aptariama naujausia profesoriaus knyga „Lietuvos kryžkelės: istorijos etiudai“, kurią išleido leidykla „Naujasis Židinys-Aidai“. Taip pat prisimenama legendinė prof. Bumblausko ir prof. Edvardo Gudavičiaus laida „Būtovės slėpiniai“, apmąstoma F. Nyčės knyga „Apie istorijos žalą ir naudingumą“.Pokalbio metu svarstomi klausimai: kas yra istorija? Kuris faktorius yra istoriškai lemtingesnis – konkrečių asmenų veiksmai ir sprendimai, ar struktūros ir ilgalaikės tendencijos? Kodėl būtina svarstyti apie alternatyviąją istoriją ir klausti: „kas būtų, jeigu būtų?“ Kuo ydingas šiuo metu įsitvirtinęs, „vytautinis“ Lietuvos istorijos pasakojimas? Kodėl daliai lietuvių vis dar svetima multikultūrinė, daugiakonfesinė Vilniaus tapatybė ir istorija? Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia „kruvinųjų žemių“ istorinę savivoką ir regiono valstybių tarpusavio santykius?Ved. Simas Čelutka

Mokslininkai šiandien vis dar nesutaria, kodėl dalis lietuvių jaučia nostalgiją sovietmečiui. Ją sąlygoja ne tai, kad ilgimasi represijų, tremčių ir okupacijų. Veikiau nostalgiją kelia sovietinės modernizacijos projektas ir pažadas – fabrikų ir įmonių statymas, socialinis stabilumas, „pramonės estetika“. Retas kuris anuomet tikėjo sovietine ideologija (marksizmu-leninizmu), tačiau svarbus buvo pats modernėjimo ir pažangos mitas, įprasminęs pokario sunkumus ir sudėtas aukas. Tuo tarpu posovietinė transformacija daliai žmonių siejasi su darbų, statuso ir stabilumo praradimu, aiškių hierarchijų išnykimu, ateities vizijos išblukimu.Oficialusis valstybinis naratyvas posovietinę transformaciją regi tik kaip išsilaisvinimo, grįžimo į Europą istoriją. Kodėl verta suteikti balsą kitokiems visuomenėje egzistuojantiems naratyvams ir prisiminimams? Ar naratyvų įvairovės pripažinimas turėtų modifikuoti oficialųjį pasakojimą? Kaip toks suprobleminimas įmanomas dabartinio karo kontekste? Apie tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjais prof. Aine Ramonaite, dr. Liucija Vervečkiene ir Pauliumi Vijeikiu.Ved. Simas Čelutka

Kas yra ir kuo ypatinga analitinės filosofijos tradicija? Kokius klausimus sprendžia analitinės filosofijos atstovai ir kuo jų samprotavimo būdas skiriasi nuo kontinentinės filosofijos? Ar analitinės ir kontinentinės filosofijos perskyra vis dar aktuali šiandien, o gal tarp jų vertėtų ieškoti vaisingų sąlyčio taškų? Koks yra santykis tarp sąmonės ir kūno, tarp psichinių ir fizinių mūsų patirties aspektų? Ar galime įsijausti į buvimą šikšnosparniu? Ar mokslas yra pajėgus išspręsti visas mūsų gyvenimo problemas? Kokia yra filosofijos būklė Lietuvoje šiandien – kas džiugina, ko trūksta? Apie visa tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi, naujuoju Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanu dr. Jonu Dagiu.Ved. Simas Čelutka

Neseniai leidykla „Apostrofa“ išleido į lietuvių kalbą išverstą estų intelektualo, filosofo, kultūrologo Reino Raudo knygą „Veikianti reikšmė: integralios kultūros teorijos metmenys“. Ši knyga siūlo naują kultūros reiškinių suvokimo būdą. Laidoje aptariamos pagrindinės šios knygos idėjos ir keliami klausimai: kokie yra šių dienų kultūros pamatiniai tekstai? Kiek kultūros tęstinumui svarbi tradicija ir jos perdavimas? Ar Estijoje, kaip ir Lietuvoje, pamatinė kultūrinė įtampa yra tarp globalistų ir tribalistų (nacionalistų)? Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia mūsų kultūros supratimą?Laidoje taip pat aptariama naujausia, anglų kalba neseniai pasirodžiusi Reino Raudo knyga „Being in Flux. A Post-Anthropocentric Ontology of the Self.“ Kodėl mums reikia peržengti antropocentrinį mąstymą ir kuo jį galime pakeisti? Kuo pasižymi procesuali ontologija? Kuo ydinga modernioji asmens autonomijos ir savipakankamumo samprata? Ar jos atsisakius dar galime pagrįstai kalbėti apie moralę ir atsakomybę? Apie visa tai – išsamus pokalbis su prof. R. Raudu.Ved. Simas Čelutka

Leidykla „Lapas“ neseniai išleido JAV gyvenančios antropologės, Browno universiteto profesorės ir Harvardo universiteto afilijuotosios mokslininkės Ievos Jusionytės knygą „Slenkstis. Pavojai ir pagalba JAV-Meksikos pasienyje“. Tai įtraukianti, trilerio ir nuotykių romano prieskonių turinti knyga, kuri pasakoja apie iššūkius, su kuriais kasdien susiduria sieną kertantys migrantai ir pasienyje dirbantys ugniagesiai, paramedikai, kiti gelbėtojai.Pokalbyje gvildenami klausimai: ar fizinės sienos sprendžia realias problemas (migracija, narkotikų, ginklų kontrabanda), ar jas dar labiau gilina? Kaip siena konfigūruoja konkrečių žmonių likimus? Kaip sprendžiamos įtampos, kylančios tarp gelbėjimo etikos ir saugumo logikos? Jei siena neatlieka savo funkcijų, ką reikėtų daryti – visai atsisakyti sienų ir įleisti visus į šalį atvykstančius žmones? Ar veikiau ieškoti pasienio politikos humanizavimo būdų? Apie visa tai – išsamus pokalbis su knygos autore Ieva Jusionyte.Ved. Simas Čelutka

Prieš maždaug 40 m. Vakaruose pradėjo formuotis nauja etikos kryptis – rūpesčio etika. Ji iškilo kaip alternatyva dominuojančioms moralinio mąstymo tradicijoms, o ją išplėtojo feminizmo atstovės. Kuo ypatinga ši nauja moralės filosofijos atšaka? Ką moraliniu požiūriu svarbaus atveria rūpesčio sąvoka ir kuo ji skiriasi nuo tokių tradicinių moralinių sąvokų kaip teisingumas, laisvė ar autonomija? Kaip moralės atskaitos tašku gali tapti motinos ir vaiko ryšys? Koks yra rūpesčio etikos ir politikos santykis? Ar šiuolaikinė politika gali tapti rūpestingesnė? Ar lietuvių solidarumą su ukrainiečiais galima interpretuoti pasitelkiant rūpesčio sąvoką? Apie visa tai – pokalbis su filosofe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Renata Bikauskaite.Ved. Simas Čelutka

Jaunas žmogus šiandien patiria milžinišką spaudimą iš aplinkos pasiekti didelių dalykų, tapti protingiausiu ir gabiausiu, pelnyti didžiausią pripažinimą. Kaip jaunuolius veikia perfekcionizmas? Ar įmanoma iš pasiekimų kultūros pereiti į tarnystės etiką, kurios centre būtų ne individo ego ir pasiekimai, o anapus žmogaus esantys prasmės šaltiniai – bendruomenė, draugystė, meilė, tėvynė, Dievas? Kur šiandien dar galime atrasti vertės kriterijus, kurie padėtų atskirti tai, kas iš tiesų svarbu, nuo mažiau svarbių dalykų?Laidoje taip pat keliamas klausimas: ar mes šiandien pakankamai žaidžiame? Ar ne pernelyg susikoncentravome tik į darbą, statusą ir karjerą? Kodėl taip mažai kalbame apie prasminius ir vertybinius dalykus? Ar šiandien dar aktuali skirtis tarp didžiųjų asmenybių ir vidutinybių? Apie visa tai – išsamus pokalbis su Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytoju Ričardu Jankausku.Ved. Simas Čelutka

Koks yra filosofijos ir politikos santykis? Kokia idėjų vieta politinių sprendimų priėmimo procese? Koks politikos vaizdinys atsiveria paragavus politiko duonos? Kokia yra šiuolaikinio konservatizmo būklė Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse? Kodėl pastaraisiais dešimtmečiais konservatyvūs mąstytojai vis labiau radikalėja? Kaip atrodė filosofijos studijos Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu? Apie visa tai – išsamus pokalbis su politologu, Mykolo Romerio universiteto docentu dr. Virgiu Valentinavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Kaip kolektyvinės ir istorinės traumos veikia mūsų visuomenę? Ar nacių ir sovietų represijų sukeltos traumos perduodamos ateities kartoms? Pasak psichologės, Vilniaus universiteto profesorės Danutės Gailienės, ateities kartoms perduodamos ne tik traumos, bet ir atsparumas. Vienas esminių D. Gailienės knygos „Ką jie mums padarė“ atradimų: pasipriešinę ar represijas patyrę žmonės neretai yra psichologiškai stipresni už tuos, kurie prisitaikė prie totalitarinės santvarkos. Kitaip tariant, represijos gali turėti ne vien žlugdantį poveikį.Pokalbyje taip pat aptariamas Rusijos karas prieš Ukrainą. Ar jį jau galima interpretuoti iš traumų psichologijos perspektyvos? Ar galima sakyti, kad viena iš giluminių rusiškojo imperializmo priežasčių yra rusų tautos neįveiktos kolektyvinės traumos ir neapmąstyta praeitis? Apie visa tai – pokalbis su D. Gailiene.Ved. Simas Čelutka

Pirmoje pokalbio dalyje aptariama humanistikos ir humanitarinių mokslų krizė, apie kurią daug diskutuojama Vakaruose. Kodėl vis mažiau studentų renkasi humanitarinius mokslus? Kokią įtaką tam daro verslo požiūris ir ideologiniai, kultūriniai karai? Ar humanitarai apskritai turi teisintis dėl savo egzistencijos ir veiklos prasmės?Antroje pokalbio dalyje kalbama apie Homero „Iliadą“ ir jos įtaką Vakarų kultūrai. Kodėl šiandien vis dar skaitome „Iliadą“? Ką šis epas mums byloja apie karą ir žmonių santykius? Ar šiandien vis dar aktuali herojinė etika ir tokios dorybės kaip drąsa? Ar teisus vokiečių filosofas J. Habermasas, kuris aiškina, kad Vakaruose šiandien yra įsitvirtinęs „postherojinis mentalitetas“?Apie visa tai – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku, vertėju, redaktoriumi, diplomatu, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Vytautu Ališausku.Ved. Simas Čelutka

Ką lietuviams reiškia dovana? Ar dovanojimas yra džiaugsmas, ar veikiau kančia ir galvos skausmas? Iš kur kyla su dovanojimu susiję sunkumai? Kaip keitėsi lietuvių dovanojimo praktikos per pastaruosius trisdešimt metų? Ar daug laiko skiriame originalesnių dovanų teikimui? Kuo skiriasi įgyvendintos ir neįgyvendintos dovanos? Kada dovana tampa galios ir statuso išraiška? Ar dovanų mainai šiandien nėra virtę ekonominių mainų porūšiu? Ką visuomenės dovanojimo praktikos atskleidžia apie žmonių tarpusavio santykius ir tokius visuomeninio lygmens reiškinius kaip pasitikėjimas, dėkingumas, dosnumo kultūra? Apie visa tai – išsamus pokalbis su etnologe, šiuolaikinės visuomenės tyrėja, komunikacijos eksperte, Vilniaus universiteto dėstytoja dr. Rūta Latinyte.Ved. Simas Čelutka

Ką reiškia būti tokios šalies kaip Iranas tyrinėtoja? Kaip atrodo kasdienis gyvenimas ir islamo studijos Irane? Ar tenka užsiimti savicenzūra, privalomai dėvėti hidžabą, net ir atvykus iš užsienio? Kuo skiriasi kasdienis gyvenimas Irane ir Vakaruose? Ar dabartinis islamistinis Irano režimas iškreipia autentišką islamo mokymą? Kokia yra moterų padėtis Irane ir ar galima kalbėti apie specifiškai iranietišką feminizmą? Ko galima tikėtis iš dabar šalyje vykstančių protestų? Apie visa tai – išsamus pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politikos mokslų daktare, Irano kultūros ir politinių procesų tyrinėtoja dr. Ieva Koreivaite.Ved. Simas Čelutka

Nuoširdus ir atviras pokalbis su humanistinės fotografijos atstovu, žurnalistu Artūru Morozovu. Pasak pašnekovo, mes visiškai nepažįstame šalies, kurioje gyvename – nesidomime, kokia yra Lietuvos regionuose gyvenančių žmonių kasdienybė ir tikrovė, ką Lietuvos miesteliams ir kaimams reiškia mokyklų, ambulatorijų uždarymas. Lietuvos žurnalistika turėtų žymiai intensyviau domėtis šia tikrove.Antroje pokalbio dalyje paliečiamos šiuo metu itin aktualios temos: karas ir fronto patirtys, pastangos suprasti rusų karių vykdomą blogį, rusų kultūroje įsišaknijusi, viską persmelkianti agresija. Galiausiai kalbama apie fotografijos meno tikslą ir prasmę.Ved. Simas Čelutka

Koks turėtų būti politikos ir filosofijos santykis? Ar mums reikia daugiau filosofijos viešajame gyvenime? Ar gali būti, kad žodžio laisvė nėra vertinga savaime, o tik tiek, kiek padeda artintis prie tiesos? Kiek mes esame atsakingi už savo viešai ištariamus žodžius? Kaip atskirti tikrą filosofiją ir tiesos paieškas nuo sofizmo, galios žaidimų ir propagandos? Ar reliatyvizmas iš tiesų skatina toleranciją? Kokias esmines problemas galima išskirti šiuolaikiniame moksle, mokyklų ir universitetų ugdymo praktikose? Apie visa tai – išsamus pokalbis su visame pasaulyje garsiu lietuvių išeivijos fenomenologu, Ohajo universiteto emeritu, filosofu Algiu Mickūnu, ir Vilnius Tech Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėju, profesoriumi Tomu Kačerausku.Ved. Simas Čelutka

Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse netyla diskusijos apie meno ir politikos santykį, kurias išprovokavo Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą ir konkrečiai rusų kultūros vertinimo klausimas. Kaip reikėtų vertinti konkrečiai klasikinės muzikos atlikėjų socialinį ir politinį vaidmenį – ne tik dabartinio karo kontekste, bet ir apskritai? Kuo išsiskiria rusų atlikėjų pozicijos, varijuojančios nuo atviro palaikymo Putino režimui iki nedviprasmiškos kritikos? Ką galima pasakyti apie tuos, kurie vis dar mėgina slėptis po neutralumo širma? Ką muzikos istorija byloja apie kintantį muzikos ir politikos santykį? Koks buvo klasikinės muzikos likimas Antrojo pasaulinio karo ir Šaltojo karo laikotarpiu? Ką apie politikos ir meno santykį byloja R. Wagnerio, L. van Beethoveno ir D. Šostakovičiaus atvejai? Apie visa tai – pokalbis su muzikologe, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesore Lina Navickaite-Martinelli.Ved. Simas Čelutka

XXI-asis amžius vadinamas nerimo amžiumi. Dėl įvairiausių asmeninių, socialinių ir politinių priežasčių vis daugiau žmonių patiria nerimą, apie tai rašomos knygos, atliekami tyrimai, aktyviai ieškoma šio iššūkio sprendimo būdų. Kaip filosofai mąsto apie nerimą? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinasi filosofas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas, šiuo metu rašantis disertaciją apie nerimą.Viena įdomiausių laidos įžvalgų – priešingai nei šiandien teigiama, nerimas nebūtinai vertintinas kaip išimtinai neigiama būsena ar problema, kurią reikia išspręsti. Tokie filosofai kaip S. Kierkegaard’as ir M. Heideggeris parodė, kad nerimas yra svarbus žmogiškosios egzistencijos aspektas, netgi savotiški vartai į autentiškos savasties atradimą. Bėgdami nuo nerimo, tik atidėliojame neišvengiamą akistatą su esminiais būties klausimais apie mirtį, baigtinumą, savo bendruomeninę prigimtį. Kaip atskirti šį egzistenciškai svarbų nerimą nuo perdėto nerimavimo, kuris kamuoja šiuolaikinius žmones? Apie tai – pokalbis su J. Grigu.Ved. Simas Čelutka

Lietuvoje neseniai viešėjo garsi prancūzų filosofė, politinė mąstytoja Chantal Delsol. Su ja pasikalbėjome apie Apšvietos projektą, jo reikšmę ir transformacijas nūdienos pasaulyje. Kur slypi Apšvietos sąjūdžio stiprybės ir silpnybės? Su kokiomis vidinėmis prieštaromis susiduria šio sąjūdžio idėjų praktinis įgyvendinimas? Kuo skiriasi radikali ir nuosaiki Apšvieta? Ar emancipacija turi ribas? Ar mokslas gali sugyventi su religija? Koks yra individo ir bendruomenės santykis?Pokalbio metu taip pat aptariamos svarbiausios aktualijos – karas Ukrainoje, Vokietijos reakcija į Rusijos agresiją, Prancūzijos ir jos prezidento Emmanuelio Macrono laikysena karo akivaizdoje, radikalaus blogio sugrįžimas į mūsų visų gyvenimus. Apie visa tai – pokalbis su C. Delsol.Ved. Simas Čelutka

Kas yra vaizduotė ir kaip jos veikimas gali pagyvinti mūsų etinį bei politinį gyvenimą? Ar tai nėra pavojinga žmogaus sąmonės geba? Juk dažnai įsivaizduojame ne vien gerus, bet ir blogus dalykus, kuriame pavojingas fikcijas ir ideologijas. Kaip atskirti etišką ir neetišką vaizduotės veikimą? Ar vaizduotė gali padėti atsispirti įvairioms manipuliacijoms ir melagienoms? Kaip vaizduotės veikimas reiškiasi Rusijos vykdomame kare prieš Ukrainą? Ar Lietuvai reikalinga kokia nors didelė ateities vizija arba idėja? Kaip būtų galima atverti erdvę vaizduotei ir kūrybiškumui Lietuvos švietimo sistemoje? Apie tai – išsamus pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Kristupu Saboliumi.Ved. Simas Čelutka

Pasaulio sąžinę prieš kurį laiką stipriai sukrėtė vaizdai iš Bučos ir kitų Ukrainos miestų, kurie buvo okupuoti ir kuriuose buvo vykdomi masiniai Rusijos karių nusikaltimai – prievartavimai, kankinimai ir žudymai. Tarp aukų taip pat buvo ir nemažai vaikų. Šie įvykiai daugelį paakino iškelti klausimą: galbūt tokia rusų karių elgsena yra užkoduota Rusijos armijos (anksčiau – Raudonosios armijos) DNR? Ką apie tai byloja istorija? Vienas iš galimų atskaitos taškų yra vadinamųjų „vilko vaikų“ („vokietukų“) istorija, kuri Lietuvoje dar ne itin plačiai žinoma, tačiau yra labai svarbi ir pamokanti. Kas buvo vilko (arba alkio) vaikai ir kuo ypatinga jų istorija? Apie tai – pokalbis su istorike, Lietuvos istorijos instituto doktorante Rūta Matimaityte.Ved. Simas Čelutka

Pasak filosofo, Vilniaus universiteto dėstytojo dr. Viliaus Bartninko, norint sužinoti, kas yra Antika, pirmiausia reikia suprasti, kas yra nuosaikumas. Ši dorybė siejama su sveiku protu, savitvarda, nuovokumu ir ribų pajautimu. Šie aspektai ypač svarbūs nūdienos politiniame gyvenime, kuriame regime tiek daug godumo, nesiskaitymo, puikybės ir arogancijos, kartais privedančios ir prie atviros destrukcijos. Klasikiniais laikais nuosaikumas buvo laikomas viena iš keturių svarbiausių dorybių (kitos – teisingumas, išmintis ir drąsa), tačiau šiandien vėl iš naujo tenka priminti ir svarstyti apie jos reikšmę asmens ir bendruomenės gyvenime.Kaip būtų galima apibrėžti nuosaikumą ir kokios yra šios dorybės idėjinės ištakos? Koks yra jos struktūrinis branduolys ir santykis su kitomis moralinėmis nuostatomis? Ar ji dar vertinama moderniaisiais laikais? Ką vertingo apie nuosaikumą mums gali papasakoti Antikos rašytojai ir filosofai? Apie tai – pokalbis su V. Bartninku.Ved. Simas Čelutka

Šiandien apie Kiniją daugiausia kalbama geopolitiniuose, tarptautinių santykių kontekstuose, tačiau labai trūksta supratimo apie giliuosius, kultūrinius ir pasaulėžiūrinius kinų kultūros klodus. Kodėl mes nuoširdžiai nesiekiame pažinti kinų kultūros, kai tuo tarpu kinai labai detaliai analizuoja Vakarų kultūrą? Kuo ypatinga ir unikali įtakinga kinų moralinio mąstymo tradicija – konfucinė etika? Ar ją galima laikyti alternatyva vakarietiškam individualizmui? Kaip kinai supranta asmens tapatybę ir santykį su šeima, bendruomene ir valstybe? Kokia hierarchijų vieta žmogaus gyvenime? Apie tai – pokalbis su filosofu, Sun Yat-sen universiteto (Kinija) tyrėju dr. Vyčiu Siliumi.Ved. Simas Čelutka

Siekdami geriau suprasti nūdienos įvykius, nemažai analitikų brėžia analogijas tarp Antrojo pasaulinio karo ir šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje. O kaip šiandienos procesus padeda suprasti Pirmojo pasaulinio karo istorija? Kaip apskritai Europoje prisimenamas ir vertinamas šis karas? Kodėl šiandien Vakaruose trūksta tikrų valstybininkų? Iš kur kyla didžiųjų idėjų stoka ir kaip būtų galima atgaivinti plataus užmojo istorines ir filosofines refleksijas, kurios sykiu įgautų aiškų strateginį ir praktinį pavidalą? Kaip galima paaiškinti dabartinę Vokietijos politiką, jos piliečių ir politinės klasės požiūrį į istoriją bei praeities traumas? Kodėl Vokietija ilgus metus puoselėjo tokį naivų, neretai ir cinišką požiūrį į Rusiją, Rytų Europą ir NATO plėtrą? Ką reiškia F. Fukuyamos „istorijos pabaigos“ tezė? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantu Teodoru Žuku.Ved. Simas Čelutka

Karas Ukrainoje kardinaliai keičia globalios pasaulio tvarkos parametrus. Kaip kinta JAV, Europos Sąjungos, Kinijos ir Rusijos tarpusavio santykiai? Ar JAV ir Kinijos konfrontacija nuo šiol tik gilės? Kokie yra Kinijos interesai ir kodėl karas Ukrainoje ją pastatė į nepatogią padėtį? Koks yra Indijos vaidmuo ir geopolitinė pozicija? Ar karas gali išjudinti institucines reformas, ypač Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, Tarptautiniame baudžiamajame teisme, Europos Sąjungoje? Kokių poslinkių galime tikėtis Vakarų valstybių nuostatose dėl konvencinio karo ir ginklavimosi? Ar nūdienos Vakarų vienybė tėra trumpalaikis interesų sutapimas? Koks Lietuvos vaidmuo sparčiai kintančiame geopolitiniame žemėlapyje? Apie visa tai – pokalbis su tarptautinio saugumo eksperte, Merilendo universiteto (JAV) vyriausiąja mokslininke Egle Murauskaite.Ved. Simas Čelutka

Ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir anksčiau Lietuvoje intensyviai vykusios diskusijos apie viešosios erdvės paminklus aktualizuoja svarbų klausimą: koks yra ir turėtų būti meno ir politikos santykis? Kaip šios žmogiškojo patyrimo sritys yra tarpusavyje susijusios, kas jas jungia ir skiria? Kaip Kremlius savo tikslais išnaudoja „didžiosios rusų kultūros“ ir „ypatingo rusų dvasingumo“ ideologemas? Ar masinių nusikaltimų ir brutalaus karo prieš Ukrainą akivaizdoje Vakarai pagaliau praregės ir atsisakys šimtmečius puoselėtos rusų meno idealizacijos ir mistifikacijos? Ką apie politikos ir meno santykį byloja tokie konformizmo atvejai kaip lietuvių skulptoriaus Juozo Mikėno kolaboravimas su sovietiniu režimu? Apie visa tai – pokalbis su dailėtyrininke, meno istorike Giedre Jankevičiūte ir dailininke, menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.Ved. Simas Čelutka

Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia vertybines Lietuvos visuomenės koordinates? Ar „Vakarų supuvimą“ kritikuojantys tradicionalistai pagaliau suvokė, prie ko priveda radikalus Vakarų, modernybės ir liberaliosios demokratijos atmetimas? Ką apie Rusijos dvasinę būklę atskleidžia patriarcho Kirilo pamokslai, laiminantys bei skatinantys ukrainiečių žudymą, kuris vadinamas „metafiziniu karu“? Kas moraliniu požiūriu labiausiai atskiria Vakarus nuo Rusijos? Iš kur kyla blogis ir kas pirmiausia atsakingas už jo plėtros stabdymą? Ar derėtų uždrausti visą rusų kultūrą? Kaip mąstyti apie kolektyvinę atsakomybę arba kaltę? Apie tai – pokalbis su literatūrologu, tekstologu, istoriku, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Pauliumi Subačiumi.Ved. Simas Čelutka

Rusijos karo prieš Ukrainą ir vykdomų masinių nusikaltimų kontekste tampa labai aktualios kultūros istoriko Johano Huizingos idėjos. Per pastaruosius kelerius metus leidykla „Gelmės“ išleido net tris šio autoriaus knygas, kurias į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius. Laidoje aptariamas naujausias vertimas – J. Huizingos knyga „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“ (2021), kurią istorikas parašė 1943 m. būdamas priverstiniame namų arešte nacių okupuotuose Nyderlanduose.Laidoje aptariamos J. Huizingos įžvalgos, kurios nepraranda aktualumo iki šių dienų. Kaip kultūrą naikina militarizmo dvasia? Ar yra įmanomas „garbingas“ karas? Kuo kultūrai grėsmingas hipernacionalizmas? Kaip įmanoma atkurti sutrūkinėjusius politikos ir moralės ryšius? Kaip nukreipti žvilgsnį nuo vartojimo ir paviršutiniškų pramogų prie gailestingumo, solidarumo ir rūpesčio silpnesniais? Apie visa tai – pokalbis su literatu, vertėju Antanu Gailiumi ir publicistu, laidų vedėju Donatu Pusliu.Ved. Simas Čelutka

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, vėl aktualizavosi Rusijos propagandos ir dezinformacijos tema. Nors apie ją Lietuvoje buvo daug kalbama po Krymo aneksijos, šiandien būtina su nauju budrumu kelti esminius su ja susijusius klausimus. Kokios yra naujausios tendencijos informacinio karo fronte? Kokius naratyvus ir melagienas šiuo metu aktyviausiai skleidžia Rusija – tiek vidaus auditorijai, tiek Lietuvai, tiek Vakarų valstybėms? Kodėl pirminiame etape Rusijos propaganda visiškai nesuveikė? Ko galime tikėtis ir kam turime ruoštis artimiausiu metu? Kaip neleisti Rusijos propagandistams apjuodinti ukrainiečių pabėgėlių, kurių Lietuvoje daugėja kiekvieną dieną? Kokie vietiniai veikėjai Lietuvoje daugiausia prisideda prie melagienų sklaidos ir panikos kėlimo? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi ir komunikacijos ekspertu, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėju Karoliu Žukausku.Ved. Simas Čelutka

Ar Rusijos nusikaltimai prieš Ukrainos civilius laikytini karo nusikaltimais? Kuo karo nusikaltimai skiriasi nuo nusikaltimų žmoniškumui, ir ar pastarieji jau taip pat įgyvendinami Ukrainoje? Ar pagrįsta kalbėti apie ukrainiečių genocidą? Kiek efektyvi Hagos tribonolo institucija? Galbūt šiuo atveju vertėtų galvoti apie atskiro, specialaus tribunolo steigimą? Kaip į Rusijos nusikaltimus Ukrainoje žvelgia kriminologijos disciplina? Ką mums padeda suprasti atpirkimo ožio, sąžinės neutralizavimo ir anomijos teorijos? Apie visa tai – pokalbis su teisininku, Mykolo Riomerio universiteto profesoriumi dr. Justinu Žilinsku ir advokate, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininke dr. Salomėja Zaksaite.Ved. Simas Čelutka

Šioje laidoje iš karo teorijos ir istorijos perspektyvos aptariamas Rusijos-Ukrainos karas. Kaip reikėtų įvertinti ligšiolinį Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų pasirodymą istoriniame kontekste? Kas lemia Rusijos kariuomenės sunkumus ir nesėkmes mūšio lauke? Ar Rusija dar gali ištraukti neregėtų kozirių? Iš kur kyla desperacija kviesti samdinius iš Sirijos, prašyti sausų maisto davinių iš Kinijos? Kodėl Rusijos pajėgoms geriau sekasi Ukrainos pietuose? Ar teisūs analitikai, kurie teigia, kad Rusija jau pralaimėjo šį karą? Gal mes Lietuvoje karo eigą piešiame pernelyg rožinėmis spalvomis? Kokia šiuo metu yra Lietuvos saugumo padėtis? Koks NATO pajėgų parengtumas apginti Lietuvą Rusijos puolimo atveju? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, VU Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Kęstučiu Kilinsku ir VU TSPMI docentu, karybos tyrinėtoju dr. Deividu Šlekiu.Ved. Simas Čelutka

Ši Kovo 11-oji yra ypatinga – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą švenčiame netoli mūsų vykstančio karo akivaizdoje. Kaip Rusijos invazija į Ukrainą nuspalvina mūsų valstybingumo suvokimą? Kokia yra dabartinė Lietuvos pilietinės visuomenės būklė? Kiek pagrįstos istorinės analogijos tarp, pavyzdžiui, V. Putino ir A. Hitlerio? Kokią atsakomybę už Kremliaus režimo veiksmus turi prisiimti Rusijos visuomenė? Ar galima lyginti V. Zelenskio sprendimą likti Ukrainoje su A. Smetonos sprendimu 1940 m. pasitraukti iš Lietuvos? Ar 1940 m. pasipriešinimas apskritai buvo įmanomas? Kuo panašios ir kuo skiriasi dabartinė Lietuva ir tarpukario Lietuva? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku.Ved. Simas Čelutka

Šioje pažintinio pobūdžio laidoje kviečiame atsitraukti nuo nerimą keliančių aktualijų ir pasigilinti į kiek egzotišką temą – Lotynų Amerikos politinį peizažą ir aktualijas. Kodėl šiame žemyne tokie dideli migracijos į JAV srautai? Kaip Lotynų Amerikos reprezentuojama populiariojoje kultūroje, ypač tokiuose serialuose kaip „Narcos“? Ar iš tiesų žemyno valstybės tokios silpnos ir korumpuotos? Koks narkotikų kartelių vaidmuo? Kokias formas Lotynų Amerikoje įgauna kairysis ir dešinysis populizmas? Ar Vakarai ir konkrečiai Lietuva šiame žemyne turi tikrų draugų? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja dr. Ieva Giedraityte.Ved. Simas Čelutka

Neseniai pasirodė istoriko, publicisto ir rašytojo dr. Bernardo Gailiaus pirmasis romanas „Kraujo kvapas“. Tai prikaustantis trileris apie Lietuvos partizanų vado Andriaus Karnausko-Drakono ir jo bendražygių pastangas išlikti nuožmaus, klastingo MGB smogikų persekiojimo akivaizdoje. Ką reiškia parašyti romaną apie partizanų karą, net jei tai nėra istorinis romanas griežtąja prasme? Kaip šis kūrinys siejasi su ankstesnėmis B. Gailiaus knygomis – „Partizanai čia ir dabar“ (2006), „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ (2017)? Ar Drakonas yra tipinis partizanas-herojus, kokį mes įprastai įsivaizduojame? Kodėl patriotinis idealizmas neapsaugo nuo išdavystės? Kaip pasikeitė mūsų visuomenės požiūris į partizanų karą per Nepriklausomybės laikotarpį? Apie tai – pokalbis su B. Gailiumi.Ved. Simas Čelutka

Prieš dvylika metų poetas ir publicistas Tomas Venclova parašė didžiulio atgarsio Lietuvoje susilaukusį tekstą „Aš dūstu“. Jame autorius kritikavo daliai Lietuvos intelektualų būdingą provincialumą, ksenofobiją ir siaurakaktiškumą. Kaip per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosfera? Ar į Vilnių neseniai gyventi grįžęs T. Venclova vis dar dūsta kultūriniame smoge? Kiek Lietuvoje yra nacionalizmo ir ar mums nevertėtų apskritai atsisakyti griežtos perskyros tarp nacionalizmo ir kosmopolitizmo?Antroje pokalbio dalyje aptariamos kultūrinės temos. Ar poezija yra „menas vardan meno“, ar poetas visgi turi ir tam tikrą visuomeninę misiją? Kokie kriterijai padeda atskirti gerą eilėraštį nuo blogo? Kodėl menuose svarbu išlaikyti universalumo dimensiją? Ar mūsų kultūroje, kurioje nemažu mastu dominuoja subjektyvumas ir reliatyvizmas, dar įmanoma kalbėti apie universalumą? Apie visa tai – išsamus pokalbis su poetu, vertėju ir publicistu Tomu Venclova. Laidoje autorius skaito du savo naujausius eilėraščius.Ved. Simas Čelutka