Tarp praeities ir ateities. Kaip dirbtinis intelektas keičia meno ir politikos suvokimą? Pokalbis su Skaidra Trilupaityte, Agne Narušyte ir

Šiuo metu vyksta itin intensyvios diskusijos apie dirbtinį intelektą, jo teikiamas galimybes ir keliamus iššūkius. Pozicijos išsiskiria kardinaliai: viena vertus, technoutopistai pranašauja, kad dirbtinio intelekto pažanga išlaisvins žmoniją nuo monotoniško darbo ir atvers neribotas galimybes, tuo tarpu katastrofistai žmonijai piešia niūrų scenarijų – jos esą laukia išnykimas. Kur slypi tiesa?Šioje laidoje dirbtinis intelektas nagrinėjamas iš dviejų – meno ir politikos – perspektyvų. Keliami klausimai apie meninės kūrybos prigimtį ir ateitį: ar kūriniai, kuriuos akimirksniu sukuria dirbtinis intelektas, laikytini menu? Kuo skiriasi žmogiškoji ir mašininė kūryba? O gal dirbtinis intelektas menininkams pasitarnaus kaip naudinga pagalbinė priemonė?Kalbant apie politiką, atkreiptinas dėmesys į fundamentalų paradoksą. Viena vertus, dirbtinio intelekto vystytojai šiandien patys skambina pavojaus varpais ir ragina stabdyti jo vystymą; kita vertus, auganti Vakarų konkurencija su Kinija kaip tik skatina jį kuo sparčiau vystyti. Ar įmanoma išspręsti šį paradoksą? Kaip apskritai dirbtinis intelektas keičia valstybių tarpusavio santykius?Apie visa tai – pokalbis su menotyrininkėmis dr. Skaidra Trilupaityte (LKTI) ir prof. Agne Narušyte (VDA) bei VU TSPMI doktorantu Justinu Lingevičiumi.Ved. Simas Čelutka