Laikas kultūrai

„Gyvenimas teatre - tai būti užimtam, vaidinti. Tai yra esmė. Tačiau man teatre viskas patinka, ir scenoje dekoracijas statyti, ir vairuot automobilį, ir vaidint“,- sako šešis dešimtmečius Jaunimo dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Saulius Sipaitis.Vaidmenys pirmuosiuose Lietuvoje muzikiniuose spektakliuose „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Meilė ir mirtis Veronoje“, Antanas Šatas Dalios Tamulevičiūtės spektaklyje „Škac, mirtie, visados škac“ ir Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“, Oktavas legendiniame spektaklyje „Skapeno klastos“ - tai tik maža dalis iš daugiau kaip penkiasdešimties vaidmenų sąrašo.Apie šeimos istoriją, teatrą, poeziją, kolegas ir nuotykius - pokalbis su aktoriumi Sauliumi Sipaičiu.Ved. Jolanta KryževičienėLauros Vansevičienės nuotr.

Mohikanai. Pirmoji ciklo laida.Gytis Lukšas - vienas žymiausių, unikaliausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Duburys“ tapo mūsų kino aukso fondu. Režisieriaus filmuose net aktoriai-žvaigždės norėdavo suvaidinti kad ir epizodinius vaidmenis, nes Gytis Lukšas visada mokėjo išklausyti, pamatyti ir atskleisti dar nematytus talento bruožus. Tokie buvo A. Masiulio, V. Mainelytės, V. Masalskio vaidmenys. Kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė sako: „Režisierius gal nesukūrė kelių filmų, kurių labai norėjo, bet nesukūrė nė vieno filmo, kuris tarnautų valdžiai ar ideologijai“. Kodėl nuo 2009 metų Gytis Lukšas nesukūrė nė vieno filmo, nors svajojo ir turėjo scenarijų?Pokalbis su Aukse Kancerevičiūte ir archyviniai įrašai su Gyčiu Lukšu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Koks buvo Kaunas 1926-aisiais? Laikinosios sostinės kasdienybė, miestelėnų gyvenimai, spaudoje ir eteryje nuskambėję įvykiai bei pasakojimai atveria ano meto miesto pulsą. Šios istorijos leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atpažinti jos sąšaukas su dabartimi – pamatyti, kaip tuometiniai žmonės įsivaizdavo save, miestą ir ateitį. Pašnekovės VDU profesorė Auksė Balčytienė ir istorikė VDU profesorė Vaida Kamuntavičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Be autocenzūros nebūtų jokios kultūros. Kuo baigėsi varžtų atleidimas mes galime stebėti socialiniuose tinkluose“,- sako buvęs laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas Virginijus Gasiliūnas.Penkerius metus, nuo 2001-ųjų, literatūros istorikas, redaktorius, svarbių istorinių tekstų ir raštų rengėjas bei sudarytojas Virginijus Gasiliūnas kūrė svarbiausią to meto literatūrinę laidą ir suteikė jai ypatingų spalvų: gilų istorinį žvilgsnį, konteksto išmanymą ir atvirą asmeninį santykį. Laidose buvo pasakojamos intriguojančios istorijos apie kūrėjus ir naujas knygas, vyko diskusijos apie praėjusį laiką ir pristatomos naujos tendencijos, su didžiausiu pasitikėjimu pašnekovai atskleisdavo laidos autoriui savo išgyvenimus, kūrybos užkulisius.Pokalbis su Virginijumi Gasiliūnu apie literatūrą radijuje, nutikusias istorijas, skamba archyviniai laidos įrašai.Ved. Jolanta Kryževičienė

Literatūra į radiją atėjo nuo pat pirmųjų transliacijų: buvo skaitomi originalūs kūriniai, į studiją ateidavo patys rašytojai arba žymiausi to meto aktoriai. Viena iš ilgiausiai radijo eteryje gyvavusių laidų - legendiniai „Literatūros akiračiai“. Daugiau kaip penkis dešimtmečius, iki 2020 metų, ją kūrė Erika Drungytė, Valdas Gedgaudas, Virginijus Gasiliūnas, Rimantas Kmita, Mindaugas Nastaravičius, Dovilė Kuzminskaitė, Raminta Jonykaitė.Šią laidą pradėjo ir daugybę metų buvo jos autorius - Valentinas Strazdelis.Pasakojimas apie „Literatūros akiračių“ istoriją, žanrus ir autorius. Skamba archyviniai įrašai.Ved. Jolanta Kryževičienė

2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus pasikalbėti su pašnekovais įvairiomis meno, politikos, istorijos temomis. Garsusis kino kritikas Saulius Macaitis vedė laidą „Judantys paveikslėliai“. „2x2 lygu 5“ - pašėlusi, improvizacijų pilna laida, kurią vedė dailininkas Linas Katinas. Trečiadieniais į laidą „Apie riziką gyventi“ su unikaliais pašnekovais atkeliaudavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė. Iš Kauno atvykdavo istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius vesti laidos „Paraštės“. Penktadieniais prie laidos „Regimybės“ mikrofono sėsdavo Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.„Homo cultus“ laidų pradžią prisimename su Vanda Juknaite ir Egidijumi Aleksandravičiumi, Skamba archyvinių laidų fragmentai.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės ir idėjos“, viena pirmųjų pradėjusi radijo dokumentikos pasakojimus. Audros laidos, kurias ji rengdavo ilgai, nepaisydama savo asmeninio laiko ribų, visada asocijavosi su atsakinga, jautria, sąžininga žurnalistika.Apie žurnalistiką, radiją ir naująsias medijas, apie nepatogias temas ir žmones - pokalbis su Audra Girijote.Ved. Jolanta Kryževičienė

1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos Lietuvos kultūros akcentai, ilgasis pokalbis rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Kaip gimė iki šiol transliuojama laida, kokie buvo pagrindiniai darbo kriterijai, kaip būrėsi bendradarbių, komentatorių komanda? Pirmuosius laidos metus prisimena jos autorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė.Tapytojo Rimo Bičiūno studijoje. Monikos Požerskytės nuotr.

Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. kurią laidoje prisimins jos sūnus Andrius Eitutis. Jau po karo į radiją atėjo buvusi Vaidilos teatro ir Panevėžio dramos teatro aktorė, garsioji diktorė Dana Rutkutė. Skambės archyvinis pokalbis su šviesaus atminimo diktore. Dar vieną ypatingą vardą iš praeities būtina prisiminti, tai garsios bajorų giminės palikuonė, unikalioji radijo diktorė Undinė Nasvytytė. Pasiklausysime archyvinio pokalbio, o šviesaus atminimo diktorę prisimins jos Anūkė Agota Mašanauskaitė-Pielikė ir jos bičiulė, dėstytoja Rita Juodeliene.Ved. Jolanta KryževičienėRadijo diktoriai 1955 metais. Nuotr. iš LRT archyvų

„Koncertus montuodavome žirklėmis, net trisdešimt antrines natas sumontuodavom. Su ta technika, kurią turėjome, mes darėme stebuklus. Net ir seniai įrašyti koncertai šiandien skamba visai neblogai“,- sako keturis dešimtmečius Lietuvos radijo garso režisieriumi, Fondinių įrašų studijos vadovu dirbęs Jonas Mašanauskas.Apie populiariųjų dainų istorijas, apie tai, kaip buvo įrašoma muzika ir kas patekdavo į radijo fondus - pokalbis su legendiniu solistu ir garso režisieriumi Jonu Mašanausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena ilgametis radijo laidų „Netikėti susitikimai“, „Lietuvių godos“ autorius, solistas Balys Urbonas.Iš Dzūkijos, iš partizanų lopšio kilęs Balys Urbonas paauglystėje buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Grįžęs po amnestijos įsidarbino tuometiniame Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, rengė televizijos reportažus, radijo koncertus, kol perėjo į Literatūros ir dramos redakciją, kurioje dirbo beveik keturis dešimtmečius.Apie radijo atmosferą sovietmečiu, apie cenzūrą ir bandymus kalbėti laisviau, apie svarbiausias laidas ir čia dirbusius žmones - pokalbis su Baliu Urbonu, įrašytas 2010 metais. Skamba archyvinių laidų fragmentai.Antroji laida iš ciklo, skirto radijo 100-mečiui.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems redaktoriams ir režisieriams? Kokį radijo teatrą kuria šiuolaikiniai menininkai?Laidoje skamba archyviniai įrašai ir spektaklių ištraukos, Ramintos Jonykaitės pasakojimas apie teatro ištakas, Vakarė Leonavičienė dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinio radijo teatro strategiją.Ved. Jolanta KryževičienėAlberto Žilinsko nuotraukoje: Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto „Nebylys“ (1968 m. Iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus)

„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos gyvenimą kalba jos kūrybos tyrinėtoja, parodų kuratorė ir knygų sudarytoja, VDA profesorė, dr. Elona Lubytė. Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas gegužės antrą dieną atidaromai Kasubos kūrybos parodai nacionalinėje Jungtinės Karalystės galerijoje Tate St Ives Kornvalyje.Kas buvo Aleksandra Kasuba, kokie jos kūrybiniai eksperimentai nustebino pasaulį, ką reiškia tampriųjų audinių buveinės - pokalbis su menotyrininke Elona Lubyte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai draugiško? Kritinio mąstymo galima išmokti atliekant specialias užduotis ir atvirai atsakant į esminius klausimus, kuriuos rasite naujoje psichologės, psichoterapeutės Linos Dirmotės naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu. Kritinio mąstymo pratybos".Pokalbis su knygos autore Lina Dirmote.Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis tapo aktualus pasaulio mąstytojams, ekonomistams, politikams, nes čia kalbama apie strateginį mąstymą, konfliktų valdymą, sprendimų priėmimą. Apibendrintai - apie žmogaus ir pasaulio veikimą.Pirmą kartą šį svarbų traktatą iš senosios kinų kalbos išvertė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkas, filosofas, sinologas, dr. Vytis Silius, kuris laidoje praskleidžia knygos kontekstą ir atrakina traktato idėjas.„Kai pažįsti kitą ir pažįsti save, tada pergalei niekas negresia. Kai pažįsti dangaus ir žemės dėsnius, pergalė gali būti pilnutinė.“ Taip rašė Sunzi.Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiais metais minime Lietuvos radijo 100-metį. Pusę amžiaus pagrindinė radijo laida apie literatūrą buvo „Literatūros akiračiai“. Sovietmečiu būdavo įrašomos surepetuotos laidos, atėjus Nepriklausomybei laida tapo pilietiškumo ir laisvės tribūna. Kaip laidą keitė, kokią literatūrą norėjo pristatyti, kokių pokalbių taip ir nepavyko įrašyti prisimena du laidos vedėjai: redaktorius, literatūros istorikas Virginijus Gasiliūnas ir rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.Baltarusių rašytojos ir žurnalistės Evos Viežnaviec pirmasis romanas „Ko ieškai, vilke?“ („Па што ідзеш, воўча?“) tapo įvykiu ne tik Baltarusijos literatūros pasaulyje. Autorė pasakoja visiškai priešingą oficialiajai versijai istoriją, kai nuo bolševikų okupacijos laikų Baltarusijos žmonės patyrė nežmonišką prievartą, kankinimus, kai aplink kaimus slankiojantys vilkai rydavo gyvulių ir žmonių lavonus. Pokalbis su Vilniaus knygų mugės viešnia Eva Viežnaviec.Ved. Jolanta Kryževičienė

Režisieriaus Oskaro Koršunovo Jaunimo teatre pastatyta Henriko Ibseno pjesė „Laukinė antis“ grąžina mus į klasikinio teatro atmosferą ir kelia amžinuosius klausimus - ar tiesa išlaisvina, ar panardina veidu į purvą? Kodėl idealus beatodairiškai ginančiais žmonėmis taip lengvai gali manipuliuoti kiti, taip pat ir imperialistinė valdžia? Kas yra svarbiausia žmogiškuose santykiuose?Padiskutuoti apie mąstyti skatinantį teatrą, apie šiandien aktualius klausimus, kuriuos Henrikas Ibsenas kėlė prieš 150 metų, susitiko teatrologai, filosofai, kūrėjai Darius Kuolys, Daiva Šabasevičienė, Goda Dapšytė, Audronė Girdzijauskaitė, Gytis Padegimas, Gintautas Mažeikis, Julijus Lozoraitis, Audronis Liuga. Laidoje - pokalbio įrašas.Ved. Jolanta KryževičienėLauros Vansevičienės nuotr. iš spektaklio „Laukinė antis“

Visi prisimename garsiąją frazę „Bausti negalima pasigailėti“, kurios prasmė priklauso nuo kablelio vietos. Kas gali išspręsti šią lemtingą kablelio dramą? Pasirodo, geras redaktorius!Kas yra geras redaktorius ir kiek jis gali padėti autoriui ar vertėjui? Kokios kovos vyksta su autoriais, kuriems brangus kiekvienas žodis? Kodėl „už ausų“ ištempę tekstą redaktoriai vis dar lieka nematomi? Kokių nuodėmių pasitaiko redaktorių darbe?Apie matomą ir nematomą redaktorių darbą pokalbis laidoje, dalyvauja šių metų Jaunojo grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriaus (-ės) premijos laureatė Rima Bertašavičiūtė, „Auksinės lupos" laureatė Rita Dikavičienė ir 2023 m. „Auksinės lupos“ laureatė Asta Bučienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Į lietuvių kalbą išversta naujausia amerikiečių istoriko, intelektualo Timohy Snyderio knyga „Apie laisvę“. Kaip rašo autorius, tai knyga tiems, kas nori būti laisvi.Kaip šiandien, karų ir krizių akivaizdoje, mes suvokiame laisvę? Kodėl kai kurios šalys ir jų valdovai įsitikinę, kad yra laisvi žudyti ir vogti? Ką mums liudija ir ko moko herojiška ukrainiečių narsa ginti savo laisvę? Kodėl mums šiandien svarbu suvokti tiesos, moralinių vertybių svarbą ir totalitarizmo, fašizmo pavojų? „Mes nesukūrėme visatos dėsnių (...), mes negalime panaikinti būtinybės dėsnio, bet yra laisvės dėsnis – paslaptingas bendrumas“,– naujoje knygoje rašo Timothy Snyderis.Laidoje apie Timothy Snyderio laisvės suvokimą, naują knygą ir šiandienos aktualius klausimus dalyvauja politikos filosofė dr. Simona Merkinaitė, istorikas dr. Aurimas Švedas ir filosofas, VU TSPMI docentas Simas Čelutka.Ved. Jolanta Kryževičienė.

Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti kovojant už kiekvieną sakinį su cenzūra. Apie kraupią „Dievų miško“ redagavimo ir leidybos istoriją, apie tai, kokį romano originalą mes netrukus pamatysime išleistą, pasakoja ilgametė Balio Sruogos kūrybos tyrinėtoja, LLTI tekstologijos skyriaus mokslininkė dr. Neringa Markevičienė ir VU profesorius, tekstologas Paulius Subačius.Ved. Jolanta Kryževičienė

Garsiausia detektyvų rašytoja Agatha Christie yra sakiusi, kad geriausios knygų idėjos jai kildavo plaunant indus. Kokia buvo detektyvų karalienės virtuvė, kur gimdavo mirtini receptai? Kuo skaitytojas traukia keistos išvaizdos, pedantiškas belgas Erkiulis Puaro? Kiek prie jos romanų šlovės prisidėjo kinas?Kodėl praėjus 50 metų nuo detektyvų karaliene vadinamos rašytojos mirties mes vis dar skaitome painiai suregztas Agathos Christie istorijas kalbėsime su tikrais detektyvų žinovais - Natų knygyno vadove Orinta Budnikaite, fantastikos rašytoju, vertėju Gintautu K. Ivanicku, radijo laidos „Nenušaunami siužetai“ vienu iš autorių, menotyrininku Ernestu Parulskiu ir VU Filosofijos fakulteto kriminologu Algiu Čepu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Metų pabaigoje pasirodė naujas rašytojo, kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio romanas „Bevardžio sagos“, 20 metų rašyta knyga. Tai aštuonis dešimtmečius apimanti Lietuvos istorijos saga, kurioje skaudžiausios tėvų ir senelių patirtys per nematomas gijas perduodamos vaikams ir anūkams. Pokaris, partizaninio karo prasmė ir tragizmas, sovietmečio degradacija - visos patirtos netektys, traumos ateina iki mūsų dienų. Daugybė atskirų asmeninių istorijų pabaigoje susipina į vieną pasakojimą, kad nė vienas žmogus neliktų pamirštu bevardžiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kas atsitinka, kai mažo kaimelio žmonės staiga pradeda gauti laiškus, pasirašytus Kalniškio velnio? Kodėl prieš septynerius metus paskendusio jauno vyro mirtį vis dar gaubia paslaptis? Ką slepia juoda ežero gelmė ir kaip visa tai susiję su staigiomis žmonių mirtimis?Visi šie klausimai meistriškai pinami naujame detektyve „Mieste nebetiki velniais". Pokalbis su debiutinės knygos autoriumi Kostu Strielkūnu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kas mus moko sąmoningumo, kuris būtinas, norint suvokti pasaulio procesus ir pasirinkti, kokiu būti žmogumi? Kas skatina ginti vertybes, kai galios pozicijoje esančios jėgos pavojingai keičia pusiausvyrą?Kiekviena gera knyga stiprina vertybinį pamatą, imunitetą manipuliacijoms ir kritinį mąstymą.Kultūros asamblėja pateikė literatūrines rekomendacijas „Oraus ir laisvo žmogaus tekstai“, dvidešimt vieną knygą pasiūlė rašytojai, kritikai ir literatūros žinovai. Asamblėja kviečia šiuos tekstus skaityti drauge, apie juos diskutuoti.Kokios knygos mums svarbios šiandien pokalbis su poete, prozininke, eseiste Giedre Kazlauskaite, poetu, vertėju Mariumi Buroku ir literatūros kritike Ugne Žemaityte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Naujausios architektūros tendencijos užtvindė nepriklausomybę atkūrusios tarpukario Lietuvos sostinę Kauną. Žinomiausi valstybės veikėjai, menininkai ir net paprasti tarnautojai statė namus, gražiausiose miesto vietose kilo elegantiški, skoningi statiniai. Per du dešimtmečius išduota 12 tūkstančių statybos leidimų.Tačiau sovietų okupacija viską pakeitė. Daugybė gražiųjų pastatų šiandien saugo beveik pamirštas, dažnai tragiškas buvusių šeimininkų istorijas.Šias istorijas naujoje knygoje „Namai ir likimai“ surinko ir papasakojo žurnalistė, gidė Viktorija Vitkauskaitė, su kuria ir keliaujame per mūsų visų istoriją.Laikas kultūrai. Ved. Jolanta KryževičienėDiplomato P. Klimo šeimos vila „Eglutė“. Guodos Kavaliauskaitės nuotr.

Prasidėjo 10-asis mažųjų leidyklų organizuojamas „Paviljono knygų savaitgalyje“. Kaip mažosios leidyklos kuria savo unikalumą? Kas motyvuoja sunkiai dirbti, bet visomis išgalėmis siekti kokybės? Kaip sudėtingoje knygų rinkoje išgyventi? Apie jubiliejinį renginį ir kasdienį gyvenimą - leidyklos Baziliskas projektų vadovas, poetas, vertėjas Simonas Bernotas, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė ir leidyklos Rara vadovas Benas Arvydas Grigas.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Jeigu pasakyčiau, kad raketa Kijeve pataikė į mokyklą ir žuvo 15 vaikų, tai iššauktų žmogišką reakciją - taip negali būti. Bet jei pasakyčiau, kad ta mokykla buvo Gazoje? Negaliu suprasti, kodėl tada išjungiame žmogiškumą?"- klausia režisierius Adomas Juška Jaunimo teatre statantis spektaklį pagal palestinietės rašytojos Adania Shibli knygą „Menka detalė“ (leidykla Rara).Pokalbis su režisieriumi Adomu Juška.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Jeigu politiko kalboje atpažinsime, kur jis nori mus nuvesti, ar jis nori mus suskaldyti, tada suprasime, kodėl jis taip daro. Retorika yra nuostabus įrankis kritiniam mąstymui“,- sako retorikos specialistė Neringa Bliūdžiūtė, analizuodama Terry Szuplat knygą „Menas kalbėti“.Aštuonerius metus Terry Szuplat dirbo JAV prezidento Baracko Obamos kalbų rašytoju. Naujoje savo knygoje jis pasakoja apie tai, kas yra gera kalba, kodėl tik tikėdami tuo, ką sakome, galime sudominti klausytoją.Ved. Jolanta KryževičienėNuotraukoje Neringa Bliūdžiūtė ir Terry Szuplat

„Mokytojo išpažintis“( Alma littera) taip vadinasi ironiška, linksma ir kartu skaudi, trikdanti knyga apie mokytojo kasdienybę. Pasakojimas apie mokytoją Alfą ir jo žmoną Birutę skaitytoją atveda į mokyklą, kur bet koks mokinys gali pasiųsti savo mokytoją ir įteikti granatą, sugrąžina į namus, kur žmona prasitaria, kad žmogumi vyras tampa tik tada, kai nereikia į mokyklą. Kur yra prestižine turėjusios tapti profesijos paslaptis, kad joje dirbantys žmonės jaučiasi žeminami ir nevertinami, bet ... džiaugiasi savo mokiniais ir tiki, kad viską galime pakeisti.Pokalbis apie naują knygą su jos autoriais - istorijos ir etikos mokytoju, socialinių mokslų daktaru Algiu Bitautu ir knygų pasaulio žmogumi Giedre Bitautiene.Ved. Jolanta KryževičienėMindaugo Meškausko nuotr.

Kodėl 1940 metais Lietuvos okupacija įvyko taip lengvai ir paprastai? Kodėl nebuvo nė vieno šūvio ar diplomatinio protesto? Ar buvo įmanoma išvengti bent laikino nepriklausomybės praradimo, ar tai buvo neišvengiamas įvykis? Kuo pasireiškė lėto skverbimosi strategija į Lietuvą?Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite Lietuvos istorijos instituto neseniai išleistoje knygoje „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Laidoje pokalbis su knygos ir tyrimo autoriumi, šio instituto mokslo darbuotoju, humanitarinių mokslų daktaru Artūru Svarausku.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“. Taip vadinasi neseniai išleista knyga, daugiau kaip 400 puslapių tyrimas, kurio autorius - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras, tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautorius istorikas Marius Ėmužis. Kodėl šiandien yra svarbu tyrinėti sovietmečio politinės nomenklatūros gyvenimą, kokį vaidmenį vaidino 33 metus LKP vadovavęs pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kokia buvo jo aplinka ir kokiuose užkulisiuose buvo priimami svarbiausi sprendimai?Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.Ved. Jolanta KryževičienėDovaldės Butėnaitės nuotr.

Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje liko keturis kartus mažiau knygynų. Pasikeitęs gyvenimo būdas, skaitymo įpročiai, atsiradusi internetinė prekyba savininkus privertė spręsti daugybę iššūkių. Kaip išgyventi ir netapti tik daiktų parduotuve? Ką padaryti, kad knyga paprasčiau pasiektų skaitytoją? Kaip mažinti knygų kainas? Diskusijoje dalyvauja „Pegaso“ knygynų tinklo direktorė Jurga Sakalauskaitė, Knygos.lt įkūrėjas ir savininkas Artūras Karosas, Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausias redaktorius Saulius Repečka, nepriklausomo knygyno „Kolibris“ bendrasavininkė ir knygyno šeimininkė Jolanta Malakauskienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją Prezidentas Joe Bidenas turėjo išspęsti daugybę gyvybiškai svarbių globalių problemų. Pasinaudodamas slaptais dokumentais, interviu su įvykių liudininkais autorius atskleidžia politikos užkulisius, žvalgybos duomenis, slaptus pokalbius ir susitikimus, siekiant išvengti karo ar jo eskalacijos.Apie karą, politiką, viešą informaciją ir slaptus veiksmus pokalbis su žurnaliste, laidų vedėja Daiva Žeimyte-Biliene, saugumo ir gynybos ekspertu Aurtimu Naviu, politologu Linu Kojala.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą baigia žodžiais: man jo labai trūksta. Šiuos visus Liuką (taip jį vadino draugai) pažinojusius žmones kalbino Jolanta Donskienė, Leonido draugė, žmona, idėjų palaikytoja.Apie naują knygą, apie tai, kas į ją nepateko, apie gyvenimą su ne vieną išbandymą ir praradimą patyrusiu intelektualu, sugebėjusiu ir toliau kalbėti be pykčio - pokalbis su Jolanta Donskiene.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Gretos Skaraitienės/BNS

Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitomos.Kaip knygai pasiekti skaitytoją, kaip jį patraukti ir sudominti? Ką mėgsta skaityti Lietuvos žmonės?Laidos diskusijoje dalyvauja:Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas KiauleikisLeidyklos Lapas įkūrėja ir direktorė Ūla AmbrasaitėKūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona ŠileikytėLietuvos kultūros instituto literatūros projektų vadovė Kotryna PranckūnaitėVed. Jolanta Kryževičienė

„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus išsilavinimo ir didelės tolerancijos žmogus, iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovojusi už žmogaus teises ir demokratiją Lietuvoje.Laidoje skamba archyvinis 2017 metų pokalbio įrašas. Ireną Veisaitę prisimena istorikas, profesorės bičiulis Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius.Ved. Jolanta Kryževičienė

Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali ją turėti“,- sako Petras Repšys.Pokalbis su dailininku ir meno istorike, dr. Giedre Jankevičiūte.Ved. Jolanta Kryževičienė

Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus.„Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žmogus. Dabar daug kas matuojama juoko gramais ir kilogramais. Kuo daugiau juoko, tuo spektaklis geresnis. Man tai yra banalu",- sakė Eimintas Nekrošius prieš beveik du dešimtmečius.Laidoje - du archyviniai pokalbių įrašai, 2006 ir 2012 metų.Ved. Jolanta Kryževičienė

Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji, taip ir dainuoji“.Laidoje skamba 2013 metais įrašytas pokalbis su Virgilijumi Noreika. Maestro prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Fizikas, prozininkas, publicistas, vieno iš skandalingiausių Lietuvos romanų „Vilniaus pokeris“ autorius.Šių metų rudenį Ričardui Gaveliui būtų sukakę 75-eri, tačiau jis staiga mirė eidamas 52-uosius metus. Per tą neilgą laiką parašė dvylika knygų, beveik visose veiksmas vyksta Vilniuje - jo mylimame mieste, kurį jis pavadino visatos subine. „Vilniaus pokeris“ buvo rašomas į stalčių ir tik pasirodęs 1989 metais sukėlė ažiotažą: pirmą kartą taip negailestingai buvo kalbama apie sovietinę sistemą, saugumo persekiojimus.Ričardas Gavelis dirbo leidiniuose „Pergalė“, „Respublika“, „Veidas“. savo tekstuose negailestingai kritikavo ir analizavo visuomenės ir kultūros gyvenimą.Laidoje skamba unikalus laidos „Literatūros akiračiai“ 1992 m. įrašas, apie rašytoją kalba dr. Jūratė Čerškutė ir buvęs kolega Liudvikas Gadeikis.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Jeigu aš nesusišneku su aktoriumi, kaltinu save, vadinasi neįtikinau. Nes man scenoje yra svarbus kūrėjas. Negaliu dirbti, jeigu netikiu ir netiki manimi“,- taip yra sakiusi legendinė Lietuvos teatro pedagogė, Jaunimo dramos teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė.Laidoje skamba archyvinis 2004 metų įrašas. Apie teatro mokyklą, apie kūrybą režisierę kalbino laidos „Kviečia teatras“ autorė teatrologė Alma Braškytė.Prisiminimais apie savo dėstytoją ir režisierę dalinasi jos pirmojo surinkto kurso, Tamulevičiūtės dešimtuko, aktoriai Dalia Overaitė, Remigijus Vilkaitis, Kostas Smoriginas ir Dalia Storyk.Ved. Jolanta Kryževičienė

Irena Milkevičiūtė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos operos primadona, solistė, pelniusi pasaulinį pripažinimą.Kas šiandien suskaičiuos, kokiose pasaulio scenose savo tragedijas išgyveno Irenos Milkevičiūtės galingo ir subtilaus soprano išdainuotos Aidos, ir Violetos, Čio Čio San ir Dezdemonos - šimtai operų ir koncertų. Visus vaidmenis operos primadona prisimena su didžiausia šiluma - į visus reikia įsigyventi, visas jas reikia suprasti, net ir didžiausias nusidėjėles.Pokalbis su soliste, profesore Irena Milkevičiūte. Skamba archyviniai operų įrašų fragmentai.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Tibetiečiai turi tokį posakį, kad net juodžiausias debesis turi sidabro pakraštį. Iš tikrųjų, laimingas gali būti net ir sunkiausiose situacijose “,- yra sakiusi viena įdomiausių Lietuvos kūrėjų Jurga Ivanauskaitė. Dailininkė, prozininkė, dramaturgė, eseistė ir poetė, per savo neilgą 45-erių metų gyvenimą paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūros istorijoje. Jos romanai „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“ sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir įvertinimo. Jos kelionės po Himalajus, Šiaurės Indiją, Nepalą, Tibetą ir po to gimusios knygos turėjo didžiulį poveikį dvasinės ramybės, pusiausvyros ir prasmės ieškantiems žmonėms.Laidoje - trys archyviniai įrašai, pokalbiai su Jurga Ivanauskaite, įrašyti 2002, 2003 ir 2005 metais.Laidos autorė Jolanta KryževičienėK.Vanago nuotr.

„Dievo paieškos yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, nesvarbu, kokiu keliu žmogus eitų“ – sakė Gintaras Beresnevičius. Religijotyrininkas, etnologas, publicistas, eseistas, žmogus sulydęs savyje įžvalgaus, drąsaus tyrėjo ir unikalaus menininko talentą. Talentingas mokslininkas ir tragiško likimo asmenybė. Skamba 2005 metų pokalbio įrašas.„Jam gyvenime rūpėjo vienas dalykas - Lietuvos likimas“. Kolegą, bičiulį prisimena VU Filologijos profesorius Vytautas Ališauskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Nepalieka viltis, kad kada nors padarysiu tinkamą darbą - rimtą, gilų. Beveik niekada nebūna pasitenkinimo, visą laiką jauti, kad esi netobulas, kad trūksta žinių ir talento. Šis prieštaravimas plėšo iš vidaus“,- sakė legendinis teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis 2001 metais įrašytame pokalbyje.„Algimanto preciziškumas buvo nesuvokiamas. Toks teatras, kai spektakliai statomi labai greitai, susibėgama vienam pastatymui, jam būtų nepriimtinas“,- buvusį ilgametį kolegą ir bičiulį prisimena režisierius Gytis Padegimas.Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie aktorių Algimantą Masiulį.Ved. Jolanta KryževičienėNuotr. Algimanto Aleksandravičiaus

Romualdas Rakauskas - vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kūręs klasikinės Lietuvos fotografijos mokyklos pagrindus, sovietmečiu formavęs novatoriško ir unikalaus žurnalo „Nemunas“ vizualųjį pavidalą. „Pažiūrėkite, kokie mano ciklų pavadinimai „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Pavasario mergaitės“. Labai poetiški. Tiesiog tragedija. Bet kitaip aš nemoku. Ir tai mano laimė", - sakė Romualdas Rakauskas 2009 metais įrašytame interviu. „Romualdas kartais balansavo ant kičo ribos. Bet tie fotografai, kurie išsilaiko, sukuria visame pasaulyje vertinamas fotografijas“,- savo bičiulį prisimena fotomenininkas, VDU profesorius Romualdas Požerskis.Rubrikoje „Mohikanai“ - pasakojimas apie Romualdą Rakauską.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė daugybę metų dirba kino pasaulyje, bendravo su aukso fondą kūrusiais kino režisieriais senojoje Kino studijoje ir puikiai prisimena, kaip reikėjo laviruoti sovietmečiu, kad filmas pasiektų ekranus ir nebūtų be gailesčio iškarpytas? Gražina Arlickaitė dirbo pirmajame nepriklausomos Lietuvos festivalyje „Kino pavasaris", vėliau pati įkūrė festivalį Scanorama, kuriam vadovauja ir šiandien. Apie laiką, kiną ir žmones - pokalbis laidos rubrikoje „Mohikanai".Ved. Jolanta Kryževičienė

Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms.Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose“ rašo amerikiečių filosofė, Harvardo universiteto profesorė emeritė Shoshana Zuboff (iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, išleido Kitos knygos).Tačiau gerovės visuomenės piliečiai patys nori būti sekami, mėgautis saugumu ir komfortu, nejausdami, kad virsta neatsakingu aviliu, kur išnyksta laisva valia. Tokiomis įžvalgomis apie knygą dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius filosofas dr. Gintautas Mažeikis.Ved. Jolanta Kryževičienė

Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių pavadinimu. O ką dar, be šių stereotipų žinome apie mūsų literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę Žemaitę, kurios 180-ąsias metines minėjome birželio 4-ąją. Pokalbis su su LLTI vyresniąja mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktare Ramune Bleizgiene, skamba ištraukos iš archyvinių radijo spektaklių.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikėjosi valdžia? Kiek lėmė iš senosios mitologijos ateinantys stiprūs jausmai ir suvokimas?Pokalbis su kultūros istorike, filosofe, TSPMI docente dr. Nerija Putinaite.Ved. Jolanta Kryževičienė