Minties eksperimentai

Įsivaizduokime, kad gyvename pasaulyje, kuriame žmonės gali žinoti savo gyvenimo pabaigos datą. Tarkime, jog ši informacija įrašyta į kiekvieno žmogaus genetinį kodą ir gali būti atskleista per specialų medicininį ištyrimą jau nuo pat žmogaus gimimo. Kas, jeigu žinotume, kada mirsime? Ar šis žinojimas suteiktų gyvenimui daugiau prasmės ir paskatos siekti savo tikslų, o gal sukeltų egzistencinę krizę?Pokalbis ir minties eksperimentas su filosofijos mokslų daktaru, egzistencinės psichoterapijos praktiku dr. Justinu Grigu.Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite ateitį, kurioje kuriama technologija, siekiant pakeisti miegą kaip procesą. Hipotetinė realybė, kurioje miegoti mums daugiau nebereikėtų. Ne tik žmonės, ištroškę nuotykių, leidžiasi į bemieges keliones po pasaulį, bet ir turintys miego sutrikimų gali sau padėti. Kas, jeigu galėtume kuo nors pakeisti miegą? Ar yra technologijų, kurios tam tikras miego architektūros dalis gali patobulinti? Kaip miegas susijęs su Alzheimerio liga ir kuo jis skiriasi tarp lyčių?Pokalbis ir minties eksperimentas su neuromokslininke dr. Laura Stankevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Nuo ko priklauso mūsų gyvenimo įvykiai? Gal tai Dievas, likimas, atsitiktinumas, o galbūt esame visiškai nepriklausomi ir turime laisvą valią nuspręsti kiekvieną savo žingsnį?Filosofas Vytis Silius kartu su mokslininkų komanda ne vienerius metus tyrinėjo, kaip įvairių kultūrų žmonės Mongolijoje, Indijoje, Kinijoje, Lietuvoje ir JAV priima nežinomybę savo gyvenime, kaip pasitinkama lemtis ir priimami sprendimai, kokią vietą gyvenime užima sėkmė ir atsitiktinumas.Pokalbis apie likimą ir laisvą valią su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto filosofu dr. Vyčiu Siliumi.Ved. Ignas Klėjus

„Jei jo neturėtume, negalėtume atsiminti nei naujų įvykių, nei kas patys esame“ - apie tyrinėjamą vos 3,5 cm³ dydžio smegenų struktūrą - hipokampą, pasakoja neuromokslininkė Julija Krupič, kuriame slypi ir Alzheimerio ligos pradžia. Mokslininkė su bendraminčiais įkūrė savo vardo laboratoriją „Krupic lab“, kurioje tyrinėja mūsų įgimtą GPS sistemą - kaip prisimename vietas, naviguojame aplinkoje ir nepamirštame kur einame.Pokalbis apie nepaprastai mažą, bet be galo svarbią smegenų dalį hipokampą, su Kembridžo universiteto ir Londono universiteto koledžo, demencijų tyrimų instituto neuromokslininke dr. Julija Krupič.Ved. Ignas Klėjus

„Vyksta nematomų draugų nykimas,“ - apie mažėjančią mūsų žarnyno bakterijų įvairovę pasakoja neuromokslininkas Aurelijus Burokas, tyrinėjantis, kaip šie padarėliai gali daryti įtaką mūsų smegenų veiklai. Naujausi mokslininko darbai publikuoti prestižiniame mokslo žurnale „Nature Microbiology“, o žarnyno mikrobiotos tema vis labiau atkreipia įvairių pasaulio ekspertų dėmesį.Kiekvienas mūsų turėdami žarnyno mikrobiotą gyvename tam tikrame susitarime su savo mikroorganizmais, kuriems suteikiam vietą gyventi ir maitintis, o jie mus saugo nuo įvairiausių ligų, padeda virškinti maistą, daro įtaką mūsų nuotaikai ar atsparumui, patirtam stresui. Vis dėlto besikeičianti žmonių mityba, vis švaresnė aplinka ir antibiotikų vartojimas lemia bakterijų nykimą mūsų žarnyne.Kaip tai veikia mūsų kūną? Ar galėtume išgyventi visiškai steriliame pasaulyje?Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininku dr. Aurelijumi Buroku.Ved. Ignas Klėjus

„Mano didžioji baimė, jog nauja pandemija gali baigtis visišku visuomenės audinio suirimu,“ - pasakoja virusų tyrinėtojas Gytis Dudas. Prieš pasaulį ištinkant pandemijai 2020 metais, dalis pasaulio mokslininkų įspėjo apie galimą grėsmę, kurią gali sukelti mutavęs virusas. Nors šiuo metu situacija pasaulyje suvaldyta, ekspertai pripažįsta, jog, pagal turimus duomenis, ateities pandemija neišvengiama. Kas, jeigu pasaulį dar šį dešimtmetį ištiktų nauja pandemija?Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtoju Gyčiu Dudu.Ved. Ignas Klėjus

„Paukščiai turi gebėjimą miegoti vienu smegenų pusrutuliu, atsimerkus viena akimi. Tupi varna ant šakos, mums atrodo, kad ji žiūri į mus, o iš tiesų miega“, - pasakoja mokslininkas Mindaugas Mitkus. Jis yra vienas iš nedaugelio pasaulyje, tyrinėjantis paukščių regą. Ką patirtume, jei būtume paukščiai ir matytume jų akimis? Jeigu būtume antys, pasaulį regėtume 360° kampu, jei būtume musinuke, muses namuose tikrai pagautume savo pirštais. Ir tai tik nedidelė dalis įsivaizduojamo gyvenimo, regint paukščių akimis.Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku doc. dr. Mindaugu Mitkumi.Ved. Ignas Klėjus

„Dalis vyrų pasakodami savo istorijas verkė“ - apie unikalų vyrų bevaikystės gyvenimų tyrimą pasakoja sociologas Daumantas Stumbrys. Mokslininkas su komanda tyrinėja kaip susiklosto vyrų gyvenimai, kuomet dėl įvairių aplinkybių nesusilaukiama vaikų. Ar visada tai tiesiog savanoriškas pasirinkimas? Bevaikystės gyvenimo atveju daugėja, o Japonijoje skaičiuojama net apie 30 proc. vidutinio amžiaus moterų, kurios niekada nesusilaukė vaikų.Kodėl bevaikystės atvejų daugėja? Kas, jeigu tai taptų dominuojančiu gyvenimo scenarijumi? Kuo unikalios Lietuvos vyrų patirtys?Minties eksperimentas su Lietuvos socialinių mokslų centro, Sociologijos instituto mokslininku dr. Daumantu Stumbriu.Ved. Ignas Klėjus

„Manoma, kad pirmykštės molekulės susimokė prieš pirmąjį grobuonį vandenį“ - pasakoja astrobiologas Povilas Šimonis savo tyrinėjimais siekiantis išsiaiškinti - kaip Žemėje susiformavo gyvybė. Mokslininkas neseniai grįžo iš metus laiko trukusios stažuotės JAV Kalifornijos universitete, kuriame su garsiausiais šio klausimo tyrinėtojais, simuliuodami pirmykštės Žemės sąlygas bandė suprasti kaip pavienės molekulės galėjo sudaryti sudėtingas sistemas, ką mes šiandien vadiname gyvybe..Ką žinome apie gyvybės susiformavimą Žemėje? Ar tai atsitiktinumas, o gal dėsningai pasikartojantis reiškinys? Kas, jeigu žinotume kaip mūsų planetoje atsirado gyvybė?Pokalbis su astrobiologu dr. Povilu Šimoniu.

„Jei paprašyčiau pasidalinti 10 svarbiausių gyvenimo įvykių, tikėtina, jog daugiau nei pusę jų bus teigiami“ - pasakoja mokslininkė Justina Pociūnaitė. Būdama psichologe, Justina tyrinėja autobiografinę žmonių atmintį - gebėjimą prisiminti svarbiausius gyvenimo įvykius, kurie kartais visai nepastebimai daro įtaką mūsų kasdieniniams sprendimams.Kaip atmintis mus saugo nuo mūsų pačių? Kodėl formuojame emocingas istorijas apie save ir kitus? Kas, jeigu galėtume atsiminti viską tiksliai taip, kaip įvyko?Pokalbis ir minties eksperimentas su Nyderlanduose gyvenančia mokslininke, psichologe Justina Pociūnaite.Ved. Ignas Klėjus

„Mokslininkai pastebėjo, kad miegant vorų galūnės trūkčioja, o akys juda, kaip žmogaus ir kitų gyvūnų“, - apie paslaptingą vorų miegą ir net sapnavimą pasakoja vorų tyrinėtoja Milda Riepšaitė. Susitapatinti su kitais gyvūnais, nesuteikiant jiems žmogiškų savybių, yra nelengva, tačiau naudinga bandant suprasti, kaip pasaulį suvokia kitos gyvybės formos. Vorai girdi ir jaučia, kurioje kambario vietoje jūs esate, nemėgsta kai kurio maisto skonio, mato ir net geba atskirti mėnulį danguje.Ką reiškia būti voru? Ką patirtume, jei juo būtume?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro doktorante, vorų tyrinėtoja Milda Riepšaite.Ved. Ignas Klėjus

„Tai trauminė patirtis, mums reikia išsikalbėti“, – atsako istorikas Norbertas Černiauskas, paklaustas apie tai, kodėl neretai esame linkę fantazuoti apie tai, kaip atrodytų Lietuva, jei būtų nepatyrusi sovietinės okupacijos ir išvengusi Antrojo pasaulinio karo. Istorikas šį minties eksperimentą nagrinėja savo naujausioje knygoje „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ ir pripažįsta, jog tokių hipotetinių istorinių scenarijų nagrinėjamas padeda bendrauti su praeities žmonėmis.Kas, jeigu būtume išvengę sovietinės okupacijos? Kokie būtume šiandien?Pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoju, istoriku dr. Norbertu Černiausku.Ved. Ignas Klėjus

„Vaistų gėrimas duoda klaidingą supratimą, kad jau esu senas“, – pasakoja kardiologė Jolita Badarienė, pripažindama, kad visuomenėje egzistuoja baimė padėti sau geriant vaistus. Pusę visų mirčių Lietuvoje sudaro širdies ir kraujagyslių ligos, o veiksniai, kurie lemia gyvybei pavojingiausias būkles, metų metus žudo tyliai ir iš lėto.Kaip gydysime širdies ir kraujagyslių ligas ateityje? Galbūt galėsime modifikuoti save genetiškai? Kodėl egzistuoja „blogasis“ cholesterolis ir kada jo padidėjimą reikia gydyti?Pokalbis su kardiologe, Vilniaus universiteto doc. Jolita Badariene ir Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Kai miegame suaktyvėja δ smegenų bangos, aktyviai galvojant β.Kas, jeigu galėtume girdėti savo smegenis? Minties eksperimentas, kuris nėra jau toks hipotetinis. Kauno technologijos universiteto studentė, muzikos mokytoja Aistė Noreikaitė, savo žinias gilinusi garso meno ir dizaino studijose Londone, pasitelkusi elektroencefalografą, smegenų bangas pavertė į garsą, kurį naudoja muzikos ir kito meno kūrybai.Kas Aistę įkvėpė šiam mokslinės fantastikos scenarijui? Kaip skamba smegenys, kai užsimerkiame arba miegame? Ar tokia smegenų bangų muzika tiesiog pramoga, o gal pritaikoma plačiau?Visos laidos metu galite girdėti realiu laiku užfiksuotas Aistės Noreikaitės smegenų bangas.Ved. Ignas Klėjus

Per kelis tūkstančius metų pasikeitė ne tik žmonių valgomo maisto skonis, bet ir gebėjimas virškinti skirtingas maistines medžiagas, tačiau neabejojama, kad iš praeities patirčių galime daug ko išmokti. Anksčiau maisto kąsnis buvo be galo kartus ir su gerokai mažiau cukraus. Be to, mūsų protėviai savo kasdienius poreikius tenkindavo daug įvairesniu maistu, lyginant su šiais laikais, kuomet didžiąją dalį kalorijų gauname vos iš kelių kultūrinių augalų.Ar galėtume suvirškinti maistą, kurį valgė žmonės prieš 3000 metų? Su kokiomis problemomis susidurtume, jei valgytume taip kaip mūsų protėviai? Ko galime iš jų pasimokyti?Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto bioarcheologe prof. Giedre Motuzaite Matuzevičiūte Keen.Ved. Ignas Klėjus

Kas vyko 1 minutė iki priimto sprendimo ir šūvio į Martiną Liuterį Kingą? O keli metai? Gal žymiausių ir skaudžiausių neapykantos protrūkių mūsų istorijoje galėjo visai nebūti?Ryškiausi susipriešinimai tarp skirtingų tautų, religijų ir ideologijų per pastarąjį šimtmetį lėmė svarbius istorinius vingius, dėl kurių gyvename netobulame, bet moderniame pasaulyje. Tačiau žmogiška savybė ir gebėjimas jausti neapykanta niekur nedingo.Kodėl neretai neapykantą kitam žmogui laikome norma? Ar galėtų pasikartoti baisiausi žmonijos istorijos scenarijai, privedę mus iki genocido visoje Europoje?Pokalbis apie neapykantos jausmą ir jos įtaką istorijai su Vilniaus universiteto psichologe prof. Ilona Laurinaityte ir istoriku doc. Nerijumi Šepečiu.Ved. Ignas Klėjus

Kodėl dalis Černobylio katastrofos likviduotojų išgyveno? Į šį klausimą bando atsakyti Vilniaus universiteto Santaros klinikų genetikai, beveik po keturių dešimtmečių nuo katastrofos pradėję tyrinėti šiuo metu Lietuvoje gyvenančių likviduotojų genomus. Mūsų genuose slypi nuostabus prisitaikymas prie aplinkos - tai faktas, kurį dešimtmečius žino mokslininkai, tačiau ar egzistuoja žmonės, kurie radiacijai atsparesni už kitus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Santaros klinikų genetike dr. Gabriele Žukauskaite.Ved. Ignas Klėjus

„Vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad virusai mūsų gyvenime susiję tik su ligomis“, - teigia virusus tyrinėjantis mokslininkas Martynas Simanavičius. Nors mokslas šių sutvėrimų nelaiko gyvybės forma, o artima pandemijos patirtis mums sukelia prieštaringus prisiminimus, vis dėlto beveik neabejojama, kad virusai būtini gyvybės egzistavimui Žemėje. Didelė dalis žmogaus organizme esančių virusų mūsų nesusargdina, o priešingai – užtikrina imunitetą, nors iki šiol išlieka neaišku, ką dalis virusų rūšių veikia gyvuose organizmuose.O kas, jei jų staiga neliktų? Kaip atrodytų šis scenarijus?Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Martynu Simanavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

2023 metais pasirodęs serialas „The Last of Us“ vaizduoja, atrodytų, dar vieną banalią apokaliptinę realybę, tačiau seriale zombiais žmones pavertęs ir elgesį pakeitęs grybelis iš tiesų egzistuoja mūsų pasaulyje. Tai Ophiocordyceps unilateralis grybelis, kuris realybėje parazituoja skruzdėlėse ir geba tarsi marionetė pakeisti jos elgesį. Būtent šis grybas, kaip vaizduojama viename populiariausių praėjusių metų seriale, mutavo ir išplito po pasaulį infekuodamas žmogaus smegenis.Nors serialo apokalipsė tik scenaristų vaizduotės vaisius, o tokiam grybeliui mūsų kūnas yra pernelyg sudėtinga sistema, pasitaiko retų atvejų, kai žmogų užkrečia tai, kas iš tiesų neturėtų. 2023 metais pasaulio žiniasklaidą apskriejo pasakojimas apie Indijoje gyvenantį 61-erių augalų grybelių tyrinėtoją, kurį pirmą kartą istorijoje infekavo augalo grybelis - Purpurinė plutpintė. Nors šis grybelis taip pat prisitaikęs infekuoti tik augalus, tyrimai nustatė, kad tris mėnesius mokslininką kankinę simptomai sukelti būtent šio grybelio.Ar serialo „The Last of Us“ scenarijus įmanomas realybėje? Kokie dar parazitai geba manipuliuoti elgesiu?Minties eksperimentas su Gyvybės mokslų centro mikrobiologe prof. dr. Egle Lastauskiene ir Gamtos tyrimo centro, Šivickio parazitologijos laboratorijos vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. Vaidu Palinausku.Ved. Ignas Klėjus

„Norėčiau pamatyti, kaip žmonės pakabins gyvenamas stotis Veneros atmosferoje“, - atvirauja astrofizikas Kastytis Zubovas.Kosmoso kolonizavimas netolima ateitis, apie kurią kalbama ne tik mokslinės fantastikos scenarijuose, bet ir tą pasiryžusių įgyvendinti mokslininkų bei inžinierių planuose. Ar kuriama nauja kosmoso visuomenė sutars tarpusavyje? Dėl ko žmonės konkuruos kolonizuotame Mėnulyje ir Marse? Galiausiai, kaip ilgalaikis buvimas už Žemės ribų paveiks žmogų?Minties eksperimentas su Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziku Kastyčiu Zubovu ir kosmoso startuolio „Blackswan Space“ įkūrėju Mariumi Klimavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Magijos apraiškos žmogaus gyvenime egzistavo dar prieš religiją. Nors garsusis raganų medžioklės laikmetis seniai praeityje, šiais laikais magiško pasaulio matymo gausu ne tik kasdieniuose ritualuose, bet ir populiarioje kultūroje. Juk garsiausi magai mokosi Hogvartse.Kaip magiją tyrinėja mokslininkai ir ką ji gali pasakyti apie mus?Minties eksperimentas su Vytauto Didžiojo universiteto doktorantu filosofu Adu Diržiu.Ved. Ignas Klėjus

Žmonės išaugo Žemę. Ne tik populiacijos dydis, bet ir technologinė pažanga stumia mus toliau už šios planetos ribų. Tikėtina jau kitą dešimtmetį išvysime pirmųjų žmonių keliones į Marsą. Tai bus ne tik inžinerinis, bet ir egzistencinis išbandymas šiuolaikiniam žmogui. Ar žmogus gali save adaptuoti prie taip radikaliai pasikeitusių sąlygų? O kaip atrodys ateities visuomenė svetimoje planetoje ją apgyvendinus?Minties eksperimentas apie Marso kolonizavimą su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku ir Kauno technologijos universiteto mokslininke, sociologe dr. Inga Popovaite.Ved. Ignas Klėjus

Beveik kas trečias asmuo, kilęs iš Rytų Azijos, netoleruoja alkoholio. Šio unikalumo priežastis - genetinė mutacija, kuri lemia, jog šio regiono žmonių organizme alkoholis skaidomas ypatingai blogai, o tai atsiliepia ne tik labiau išreikštomis pagiriomis, bet ir neigiamu poveikiu įvairiems organams bei padidėjusia vėžio rizika. Deja, net ir didesnė rizika susirgti vėžiu, paraudęs veidas ir stiprūs širdies plakimai išgėrus šio krašto negelbsti nuo priklausomybių alkoholiui.Kodėl ši priklausomybė tokia stipri? Ką žinome apie ją ir kaip ją gydysime ateityje?Minties eksperimentas apie ateities vaistus su Vilniaus universiteto neuromokslininke prof. Valentina Vengeliene.Ved. Ignas Klėjus

Kaip dažnai susimąstome, kad tokius pačius rūbus, įsigytus greitos mados parduotuvėje, dėvi ir žmonės kitame pasaulio kampelyje, o populiariausi greito maisto tinklai dėl savo meniu žmonijos skonių paletę pavertė nuobodžiai vienoda? Globalizacija ne tik teorinė sąvoka, ji slepiasi mūsų pirkinių krepšiuose ir net žodžiuose.Ar įmanomas vienodas pasaulis su viena kalba, tradicijomis ir skoniais? Galbūt toks pasaulis būtų harmoningesnis ir taikesnis? O gal skirtumų nykimo procese susiformuoja naujos kultūros?Pokalbis su Vilniaus universiteto filosofe dr. Julija Tuleikyte apie tai, kaip pasaulis tampa bendros kultūros, skonio ir gyvenimo būdo erdve, nors ir yra subraižytas geopolitinėmis linijomis.Ved. Ignas Klėjus

Žmonijos istorija rodo, jog savo neapykantai skleisti žmogus geba panaudoti moderniausius savo proto produktus: susprogdinti galingas bombas, paštu siuntinėti biologinį užkratą, net keleiviniai lėktuvai gali būti paversti ginklais. Tačiau mes nekenčiame ir baiminamės tik netinkamų smurto formų. Kai aplinkybės palankios, pasikeičia ir mūsų požiūris į smurtą. Galime mokėti pinigus už galimybę stebėti kovą ringe ar nekantriai laukti, kol galėsime išvysti žiaurų siaubo-veiksmo filmą kino teatre.Kas vyksta mūsų kūne ir smegenyse, kai supykstame, kerštaujame ir smurtaujame?Minties eksperimentas su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiologu prof. Osvaldu Rukšėnu.Ved. Ignas Klėjus

Klausa, skonis, uoslė, lytėjimas ir rega - pagrindiniai žmogaus pojūčiai, kuriais suprantame pasaulį. Apie 80 proc. informacijos apie aplinką gauname savo akimis, visa kita papildo mūsų tikrovę.Ar grožiui ir estetikai suprasti reikalingos visos juslės? Ką neregiai įsivaizduoja, kai girdi apie visų liaupsinamus meno kūrinius, o negirdintieji skaito apie populiariausius muzikos kūrinius?Laidoje filosofinėmis įžvalgomis dalijasi Vytauto didžiojo universiteto prof. Dalius Jonkus, o neregės patirtimi edukologijos doktorantė Ugnė Žilytė.Ved. Ignas Klėjus

Nors nuolat girdime apie dirbtinio intelekto proveržius ir galimas grėsmes, jos vis dar primena mokslinę fantastiką. Dar visai neseniai buvo prognozuojama, kad skaitmeniniai tekstai išstums fizines popierines knygas, tačiau taip neįvyko. Vis dėlto pasaulio pokyčiai akivaizdūs - šiuo metu populiariausia visų laikų kada nors egzistavusi poetė savo tekstus rašo instagrame, o nauja grožinės literatūros forma „chatfiction“, istorijas pateikianti kasdieninio susirašinėjimo formatu, sugriovė teksto pateikimo standartus.Kaip atrodytų šiuolaikinis pasaulis, jei staiga nebeliktų interneto ir algoritmų, kurie kasdien socialiniuose tinkluose siūlo įvairų turinį?Minties eksperimentas su naujųjų medijų ir dirbtinio intelekto tyrinėtoju, Kauno technologijos universiteto prof. Sauliumi Keturakiu.Ved. Ignas Klėjus

1926 metais rašytoja, filantropė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir knygnešė, visuomenininkė, slaptosios masonų organizacijos narė Felicija Bortkevičienė buvo pasiūlytos į Lietuvos prezidento postą. Nors tą kartą prezidentu tapo Kazys Grinius, jei istorija būtų susiklosčiusi kiek kitaip, Lietuva būtų pirmoji valstybė pasaulyje išrinkusi valstybės vadove moterį. Tuo metu prezidentą rinko Seimas, o Gabrielė Petkevičaitė ir Felicija Bortkevičienė gavo po 1 balsą.Kas, jeigu būtume tapę pirmieji istorijoje išrinkę valstybes prezidente moterį? Kaip galėjo susiklostyti kiti svarbūs Lietuvos istorijos vingiai? Kaip tai jaustume ir šių laikų Lietuvoje?Istorinę vaizduotę sužadinantis minties eksperimentas su tarpukario tyrinėtoja Vilniaus universiteto, Kauno fakulteto prof. Virginija Jurėniene.Ved. Ignas Klėjus

Už tai, kad šiandien galime suvirškinti pieno produktus ar bulves, turime būti dėkingi evoliucijai, kuri veikia ne tik kokius nors miško gyventojus, bet ir žmones. Ir jei pati gamta šiuo metu mažai kontroliuoja žmonių evoliuciją, mūsų sukurta nenatūrali aplinka, kaip kultūra, technologijos, miestai, sukuria naują spaudimą keistis. Nors mokslininkai spėja, kad žmogaus išvaizda ateityje pakis, galbūt būsime ne tokie aukšti, o rankų pirštai taps gerokai ilgesni, tyrinėtojai taip pat svarsto, kaip pasikeis psichologinės žmogaus savybės.„Minties eksperimentų“ laidoje pokalbis su Vilniaus universiteto docente, neuropsichologe Ramune Dirvanskiene apie tai, kaip vykstanti žmogaus evoliucija pakeis mūsų smegenis, bendravimą ir socialinį gyvenimą.Ved. Ignas Klėjus

Praėjusiame amžiuje neuropsichiatras Džordžas Dearbornas atrado sindromą, kurį pavadino įgimtu nejautrumu skausmui. Šia reta liga sergantys žmonės visiškai nejaučia skausmo, todėl jie gali lengvai nusikramtyti liežuvį ar net susilaužyti kaulus ir nepastebėti sau padarytos žalos. Šio mokslininko atradimas sugriovė įsivaizdavimą, kad skausmas ir jo patirtys yra racionaliai paaiškinamos.Ką sužinotume, jeigu galėtume patirti vienas kito skausmą? Kas, jeigu savo kūne išvis nejaustume šio vieno iš nemaloniausių pojūčių? Klausimai, kurių įprastai savo gydytojui neužduodate, todėl kviečiame į minties eksperimentą su Honkongo universiteto profesoriumi Sauliumi Geniušu, tyrinėjančiu skausmo patirtis.Ved. Ignas Klėjus

1769 metais mokslininkas ir politikas Benjaminas Franklinas vykdamas į Europą pasimatyti su anūku ir atlikti diplomatinių darbų, pastebėjo paslaptingą temperatūros pasikeitimą ir srovę. Šiandien mes ją vadiname Golfo srove. Nuo to laiko šis mūsų planetos šilumos variklis gerokai pasikeitė. Naujausias Kopenhagos universiteto mokslininkų tyrimas, atskleidžia, kad visgi ši Europos ir visos planetos klimatą lemianti srovė gali išnykti visai greitai. Nors dalis pasaulio mokslininkų kritikuoja šiuos skaičiavimus, Kopenhagos universiteto tyrėjų manymu, šios srovės visiškas sugriuvimas įvyks laikotarpyje tarp 2025 ir 2095 metų. O tai reiškia, kad didelė dalis dabar planetoje gyvenančių žmonių šį reiškinį dar patirs savo kūnu.Kaip pasikeistų planeta ir žmonių gyvenimas visiškai išnykus Golfo srovei?Pokalbis su ir minties eksperimentas su klimatologu, Vilniaus universiteto doc. Gintautu Stankunavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokit mokslinės fantastikos laboratoriją, kurioje mokslininkai, įkvėpti Viktoro Frankenšteino ir jo sukurto netobulo „monstro“, pasitelkdami elgsenos mokslo žinias, siekia sukurti tobulai drąsų ir rizikuoti linkusią žmogaus versiją. Kaip ši kuriama būtybė atrodytų ir kokias Homo sapiens savybes jam suteiktume?Pokalbis ir minties eksperimentas su Milano universiteto ekonomikos profesore Agne Kajackaite, kurios tyrimai yra sužavę pasaulį. Agnę jau yra kalbinę įtakingiausios pasaulio žiniasklaidos priemonės kaip „New York Times“, Washington Post, BBC.Ved. Ignas Klėjus

Polinkį smurtauti šiuolaikiniame pasaulyje vadiname viena blogiausių žmogiškų savybių, tačiau į agresiją esame linkę lygiai taip pat kaip ir bet kuri kita gyvūnų rūšis. Bėgant šimtmečiams žmonės tapo santūresni, tarpusavio konfliktai dažnai apsiriboja tiesiog nemalonių žodžių pliūpsniais, tačiau be abejonės smalsu, ką išvystume, jei leistumėmės į kelionę laiku atgal?Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto doktorantas, Vilniaus tyrinėtojas Povilas Andrius Stepavičius ne vienerius praleido analizuodamas XVII amžiaus Vilniaus teismo bylas, bandymas suprasti pagrindines priežastis, dėl ko žmonės mušdavosi miesto gatvėse, kas paskatindavo didesnius smurto protrūkius ir kaip tas problemas spręsdavo to meto teismai?Minties eksperimento pagalba kartu su Povilu vaikštome Vilniuje prieš 400 metų.Ved. Ignas Klėjus

Kai kurie mokslininkai teigia, kad vėžys gyvame organizme ir žmogaus vaidmuo planetos naikinime yra neįtikėtinai panašios sistemos. Negydomas vėžys nužudo kūną ir pats save. Ar žmogus nužudys planetą ir save? Ar tai nepagrįstas gąsdinimas? O gal grėsme išnykti nepriklauso nuo mūsų?Planetos istorijoje yra laikotarpių, kuomet žmonių žemėje vaikščiojo kiek daugiau nei 1 tūkst. ir tai tęsėsi daugiau nei 100 tūkst. metų, tačiau mes išlikome. Kaip pasikeistų planeta, jei išnyktume? Kokios realios ir nerealios priežastys tai galėtų lemti? Ir kodėl kadaise buvome raudonosios knygos rūšis?Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto geologu, paleontologu prof. Andrejumi Spiridonovu.Ved. Ignas Klėjus

2012 metai Kembridžo universitete grupė įvairių sričių mokslininkų iš viso pasaulio pasirašė Kembridžo sąmonės deklaraciją. Šia deklaracija jie įvardino ir apibrėžė pagrindines jau turimas žinias apie žmogaus ir gyvūnų sąmonę, tačiau net ir XXI amžiuje šio sudėtingo proceso tyrinėjimai panašūs į ekspedicijas po beribę visatą.Žmonėms neužtenka žinoti, kad turime kūną ir smegenis, kurios atsakingos už tai, kokie esame, žmonija nori atsakyti mechanizmus, kurie lemia mūsų sąmoningumą. Ką žinome apie žmogaus sąmonę? Ar tik Homo sapiens gali suvokti save? Kas, jeigu žinotume, kodėl esame sąmoningi?Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto docentu dr. Tadu Stumbriu.Ved. Ignas Klėjus

Turbūt esate susidūrę su situacija, kuomet tą patį patirtą įvykį su artimuoju prisimenate kiek skirtingai. Žinoma, esame linkę save tapatinti su istorija, prisirišti prie jos ir tikėti, kad ja pamename be priekaištų, tarsi mūsų akys būtų viską fiksuojanti vaizdo kamera, o smegenys vaizdo įrašų saugojimo talpykla. Tačiau atmintis veikia kiek kitaip. Nuolat bandydami prisiminti įvykį, jį iškraipome. Už tai atsakinga mūsų sudėtinga ir unikali smegenų struktūra bei neuromokslininkų vadinama nepatikimoji atmintis, kuri ir lemia šių prisiminimų netikslumą.Kodėl žmogui reikalingi šie atminties iškraipymai? Kaip iš tikrųjų veikia mūsų atmintis? Kas būtų, jeigu iš tiesų mūsų prisiminimai veiktų taip tiksliai, kaip vaizdo įrašai?Pokalbis ir minties eksperimentas su Oslo universiteto neuromokslininke dr. Laura Bojarskaite.Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame žmonės turi ypatingą ir unikalią „baimės išraišką“, atsirandančią ant jų kūno, kuomet jaučiama baimė. Ši savybė pasireiškia įvairiomis formomis ir spalvomis odoje, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio baimę jaučiame. Geltona dėmė - socialinė baimė, raudona – ateities baimė, žalia – baimė susirgti ir t.t. Kas, jeigu galėtume matyti vienas kito baimę? Ar toks atvirumas leistų žmonėms lengviau su ja susidoroti, ar keltų naujus iššūkius? O kas, jeigu išvis nejaustume baimės?Apie baimės prigimtį, jos įtaką elgesiui ir galimus kontroliavimo būdus pokalbyje su psichologe-psichoterapeute Anna Vinkovskiene.Ved. Ignas Klėjus

Lengva nustebti kokios smulkmenos ir neįsisąmoninami kasdienybės dirgikliai lemia mūsų elgesį. Galbūt bandote atsisakyti greito maisto, tačiau pakeliui į darbą ant suolelio sutiktas pusryčiavęs ir mėsainį valgantis praeivis buvo būtent tas dirgiklis lėmęs, jog tą dieną atsispirti savo įpročiui buvo ypatingai sunku.Ar įmanoma išjungti nepageidaujamus įpročius? Ką būtina žinoti apie smegenis, keičiant savo kasdienybę? Kas, jeigu išjungtume smegenų centrus, atsakingus už mūsų įpročius, ar iš tiesų jie mums nereikalingi?Pokalbis ir minties eksperimentas su neuromokslininke Gabija Toleikyte.Ved. Ignas Klėjus

Daug metų buvo manoma, kad gyvename uždarame cikle, jog žmogaus biologinė gyvenimo riba yra apie 120 metų. Tačiau vis garsiau mokslininkai kalba, kad nėra jokios prielaidos manyti, jog senėjimas yra neišvengiamas. Praėjo nedaug laiko nuo to, kai žmogui senėjimo mechanizmai nebuvo tokie aktualūs, nes Homo sapiens neišgyvendavo tiek ilgai, kad būtų aktualu pažaboti tuos procesus dėl kurių senstama.Senėjimo mes vis dar nelaikome liga ir esame tvirtai įsitikinę, kad jo beveik negalime paveikti. Įdomu, tai, kad po to, kai Antonijus Levenhukas 1671 metais pirmasis aprašė „mažyčių gyvūnėlių“ pasaulį, kurį išvydo per savadarbį mikroskopą, dar ištisus šimtmečius medicina priešinosi idėjai plauti rankas prieš operacijas, tačiau laikai pasikeitė ir patyrėme tikrą išgyvenimo revoliuciją.Ar tokia pati išgyvenimo revoliucija medicinos laukia vėl? Ką žinome apie senėjimą? Kas, jeigu sugebėsime pažaboti senėjimą, kaip tai pakeis žmones, visuomenę ir mokslą?Minties eksperimentas apie senėjimą ir galimą lūžį jo tyrimuose kartu su Vilniaus universiteto, Gyvybės mokslų centro, epigenetike dr. Migle Tomkuviene.Ved. Ignas Klėjus

Lietuvė mokslininkė Emilė Radytė, studijavusi Harvarde Jungtinėse Amerikos Valstijose, šiuo metu mokosi neuropsichiatrijos doktorantūroje Oksforde ir kartu su bendraminčiais vysto technologiją, kurios pagalba siekia sukurti saugią ir išmanią alternatyvą vaistams - stimuliuojant smegenis mažinti menstruacijų skausmus ir PMS sukeltus nuotaikų svyravimus. Paprastas plaukų lankelis – taip atrodo Emilės ir jos mokslo komandos kuriama inovacija, kuri ateityje gali pakeisti daugelio moterų kasdienybę.Pasak Emilės šiuolaikinis mokslas beveik nieko nežino apie moterų sveikatą, į šią sritį gilintis menkai drįsta net prestižinių universitetų mokslininkai, todėl tyrinėdama inovatyvius metodus depresijos gydymui, jos mokslinis dėmesys nukreiptas į moters ciklo nepageidaujamus reiškinius.Kas yra smegenų stimuliacija? Kaip ateityje gebėsime užkirsti kelią cikliškai pasikartojančius skausmus ir depresijos epizodus? Kodėl mokslininkai taip mažai gilinasi į moterų sveikatos niuansus?Paskutiniame „Minties eksperimentų“ sezono epizode pokalbis su neuropsichiatrijos doktorante, „Samphire Neuroscience“ bendraįkūrėja ir vadove Emile Radyte.Ved. Ignas Klėjus

Nors iki šiol pagrindine visuomenės sudedamąja dalimi laikoma šeima, išsivysčiusiose šalyse vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi vienišiaus gyvenimą. Šiuo gyvenimo būdu žavisi dalis jaunų žmonių, o pati tema nepilnai ištyrinėtas laukas sociologams. „Pasikeitusios modernaus pasaulio socialinės sąlygos žmones provokuoja gyventi vieniems“ – sako Vytauto Didžiojo universiteto sociologas, profesorius Vylius Leonavičius.Kodėl žmonės pasirenka tokį gyvenimo būdą? Kaip tai keičia visuomenę? Kas, jeigu tai taptų dominuojančiu gyvenimo būdu pasaulyje?Pokalbis ir minties eksperimentas su VDU sociologu prof. Vyliumi Leonavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Viduramžiais žmonės keliaudavo šimtus kilometrų, kad pamatytų meškos ir šunų kruvinas kovas, o šešioliktojo amžiaus Paryžiuje kačių deginimas buvo įprasta populiari pramoga. Žinoma, kad šiandien toks sadizmas būtų neįmanomas didesnėje pasaulio dalyje. Žvelgiant istoriškai, smurtas per ilgą istoriją nuolat mažėjo, tačiau jo vis dar sutinkame visuose pasaulio kraštuose, o vykstant moksliniam tyrimams vis daugiau galime pasakyti apie žmogaus agresijos kilmę ir raišką.Kuo ypatinga žmogaus agresija? Kaip skiriasi smurtautojų portretai? Ar įmanoma visuomenė su nuline smurto tolerancija?Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto teisės psichologijos prof. Ilona Laurinaityte.Ved. Ignas Klėjus

„Daugeliui atrodo, kad tai nerimta sritis, tačiau yra visai kitaip“ – teigia mokslininkė Salomėja Bandoriūtė-Leikienė, tyrinėjanti humorą Lietuvoje.Humoro sąvoka istorinėje eigoje keitėsi nuo senovės Graikijoje naudoto medicininio termino, apibūdinančio keturis žmogaus kūno skysčius ir jų balansą, iki XVI amžiuje įgautos prasmės, kuri artima mūsų šiuolaikiniam vertinimui. Tuo metu humoras tapo žodžiu apibūdinančiu laikiną nuotaiką, ar charakterio bruožą, suvoktas kaip keistas, specifinis ir ekscentriškas žmogaus elgesys.Kaip pasikeitė juokaujančio žmogaus tikslai? Kaip keičiasi lietuvių humoras ir kokią vietą jame užima agresija? Kokią bendravimo ir visuomenės gyvenimo realybę išvystume, jei šiuolaikinėje Lietuvoje vyrautų humoras, kuris dominavo prieš 100 metų?Pokalbis su poeto Justino Marcinkevičiaus anūke, mokslininke dr. Salomėja Bandoriūte – Leikiene.Ved. Ignas Klėjus

Sunku patikėti, kad dar 1900 metais vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje neviršijo keturiasdešimties metų. Lyginant su XX amžiaus pradžia, šiuo metu gyvenimo trukmė kone padvigubėjusi, o visuomenės senėjimas viena dažniausiai akcentuojamų demografinių problemų. Žmogui senstant, keičiasi ir smegenys, pažintiniai ir kiti proto gebėjimai. Tikėtina, kad senstanti visuomenė patirs daugiau kognityvinių funkcijų problemų.Kaip neuromokslo žinios ateityje bus pritaikomos, išlaikant senstančios žmonijos protinius, mokymosi ir pažinimo gebėjimus? Kokią šio amžiaus pabaigą įsivaizduoja neuromokslininkai? Kaip informacijos gausos amžiuje adaptuojame savo smegenis veikti?Pokalbis su neurochirurgu, neuromokslininku, LSMU doc. Kęstučiu Skauminu.Ved. Ignas Klėjus

Parazitai, kuriais gali užsikrėsti tiek žmonės, tiek kiti gyvūnai, pasižymi savo sumanumu ir manipuliacijomis, kurios padeda jiems išlikti bei užbaigti savo gyvybinius ciklus. Kai kurie parazitai tokie išmanūs, kad užkrėstus šeimininkus gali priversti nebijoti plėšrūno, ar net manipuliuojant elgsena ir siekiant plisti gamtoje, priversti tapti jų auka. Pastaraisiais metais pasirodo tyrimų, kuriuose bandoma išsiaiškinti, kaip maliarijos parazitai pritraukia uodus, kurie vėliau platina šia ligą.Mažai, kas žino, kad iki 1957 metų Lietuvoje kaip ir visoje Europoje, maliarija, kuria žmonės užsikrečia nuo uodų, buvo plačiai paplitusi. Įvykdžius maliarijos likvidavimo darbus, Lietuvoje šiuo metu galime sutikti tik įvežtinius atvejus, nors patys uodai, kurie galėtų platinti maliarijos parazitą, vis dar mūsų šalyje. Kokių sąlygų reikėtų, jog šie parazitai vėl keltų grėsmę Lietuvos gyventojams? Kokie parazitai patys išmaniausi savo manipuliacijomis? Kaip atrodo šių gyvybės formų tyrinėjimai?Pokalbis su Gamtos tyrimo centro, P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos, mokslininku dr. Vaidu Palinausku.Ved. Ignas Klėjus

Žvelgiant fiziologiškai, šleikštulys yra evoliuciškai susiformavęs jausmas saugantis mus pačius nuo objektų, kurie gali būti nuodingi ar net pavojingi gyvybei, tačiau pasibjaurėti galima ne tik kvapu ar skoniu, bet ir nepriimtina kito asmens išvaizda, ar net idėjomis.Neuropsichologai yra įrodę, kad bjaurintis moraliniais ir socialiniais procesais, stebimas tų pačių veido raumenų aktyvumas, kaip ir matant ar jaučiant nepriimtiną maistą bei kvapą. Tačiau, kuo skiriasi šleikštulys nukreiptas į šiuos nepanašius objektus? Kokie reiškiniai visuomenėje anksčiau nekėlę pasibjaurėjimo, šiuo metu tapę nepriimtini? Su kokiais sunkumais susidurtume, jei neturėtume šleikštulio jausmo?Pokalbis ir minties eksperimentas su filosofu Tomu Šinkūnu.Ved. Ignas Klėjus

Kasdien kiekviename savo žingsnyje, eidami šaligatviu, ar poilsiaudami pievoje, net nesusimąstydami susiduriame su įvairių rūšių gyvūnais. Patys to nenorėdami kuriame sąmoningą arba nesąmoningą ryšį su jais. Šias gyvybės formas mes vertiname iš savo žmogiškosios perspektyvos, vienos gyvūnų gyvybės mums svarbios, kovojame už jų teises ir gerovę, kitos tiesiog žmonėms rūpi mažiau. Ar įmanomas pasaulis, kuriame gyvūnai ir žmonės būtų lygiaverčiai? Ar žmonių sukurti politiniai, etiniai ir pažinimo principai suderinami su tokia realybe? Kodėl žmonės tam tikrose situacijose sužmogina gyvūnus, kai su kitomis gyvybės formomis elgiamės mažiau pagarbiai?Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto filosofu doc. Mintautu Gutausku.Ved. Ignas Klėjus

2018 metais Pietų Afrikos Respublikos sostinė Keiptaunas buvo ant vandens krizės slenksčio, tuo metu galėjo išsipildyti taip vadinamas „nulinės dienos“ scenarijus. “Nulinė diena” - tai diena, kai būtų išjungiamas miesto komunalinis vandens tiekimas dėl jo trūkumo, todėl žmonės būtų turėję stovėti eilėse, kad gautų savo paros vandens normą. Tai galėjo būti pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai didelis pasaulio miestas būtų likęs be tekančio vandens.Su tokiais vandens trūkumais įvairios pasaulio šalys ateityje susidurs vis dažniau, o kai kurios šalys, kaip Lietuva gali tapti gėlo vandens tiekėjos. Kaip pasikeistų pasaulis, jei jį ištiktų reali vandens krizė? Kaip tai pajaustume mes Lietuvoje ir kaip tai pakeistų mūsų vertybes?Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto hidrologu doc. dr. Gintaru Valiuškevičiumi ir Vytauto Didžiojo universiteto filosofu dr. Mantu Davidavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Sibiras kaip vieta Žemėje mūsų tautai asocijuojasi su skausmu, tremtimi ir valstybe, kuri sukėlė karą Ukrainoje, tačiau nepaisant atšiaurių sąlygų, čia gyvena apie 40 neskaitlingų tautų, kurios prisitaikiusios išlikti patirdamos aplinkos iššūkius. Daugelis šių tautų gyvena nomadinį klajoklių gyvenimą ir tampa nepatogiomis Rusijos režimui, dėl šiose teritorijose išgaunamos naftos ir kitų gamtinių resursų. Besikeičiantis kraštovaizdis, valstybės ekonominiai ir politiniai siekiai kelia iššūkius nomadams gyventi laisvą klajoklių gyvenimą. Vilniaus universiteto antropologas, profesorius Donatas Brandišauskas jau du dešimtmečius tyrinėja evenkų elnių augintojų tautą, kurios gyvenimas unikalus dėl kuriamo ryšio su gyvūnais ir aplinka.Kaip atrodo šis klajoklių gyvenimas Sibire? Kaip evenkai kovoja su Rusijos režimo siekiais? Kokį gyvenimo būdą patirtume apsigyvenus su evenkais? Pokalbis ir minties eksperimentas su Vilniaus universiteto antropologu, prof. Donatu Brandišausku.Ved. Ignas Klėjus

Žvelgiant istoriškai laimės reiškinio kito priklausomai nuo istorinio laikmečio, ekonominių ir socialinių aplinkybių. Viduramžiais laimės koncepcijoje buvo svarbus religinis motyvas, vėliau dėmesys buvo telkiamas į laimės pojūčius ne tik iš religinės perspektyvos, o šiame amžiuje pabrėžiama laimės ekonomikos disciplina, pripažįstant, jog laimė gali būti išmatuojama kiekybiškai.Kaip atrodytų žmogaus kasdienybė pagal laimės ekonomikos principus? Tai minties eksperimento klausimą, kurį laidoje nagrinėjame su Vytauto Didžiojo Universiteto, laimės tyrinėtoja, socialinių mokslų daktare Viktorija Starkauskiene.Ved. Ignas Klėjus