EUROPOS GIDAS: Kaip gamtos atkūrimo aktas paveiks Lietuvos ūkininkus?

Europos Parlamento ir Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl gamtos atkūrimo įstatymo. Šis planas yra viena pagrindinių Europos žaliojo kurso, kuriuo siekiama nustatyti ambicingiausius pasaulyje klimato ir biologinės įvairovės tikslus ir paversti bloką pasauliniu orientyru visais klimato klausimais, dalis. Pagal dabartinį susitarimą Europos Sąjungos valstybės iki 2030 m. turėtų atkurti bent penktadalį ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti. Europos aplinkos agentūra nustatė, jog net 80 proc. buveinių būklė yra prasta. Be to, Europos Komisijos skaičiavimais ši investicija duos didelę ekonominę naudą – kiekvienas investuotas euras atneš bent 8 eurus naudos. Vis dėlto planas susidūrė su sudėtingu ES tvirtinimo procesu ir dabar galutiniam balsavimui bus pateikta tik stipriai sušvelninta jo versija. Šio projekto pirminiam variantui aršiai priešinosi Europos liaudies partijos frakcija, kurios teigimu, siūlomas įstatymas keltų grėsmę tradiciniams Europos ūkininkų ir žvejų pragyvenimo šaltiniams, sumažintų maisto gamybą ir padidintų kainas vartotojams. Tuo tarpu aplinkosaugininkai nusivylę, jog dabartine susitarime atsirado daug išimčių ir lankstumo, susijusio su šalių narių įsipareigojimais. Tad kaip gamtos atkūrimo aktas paveiks ūkininkus? Kaip gamtos atkūrimo planas leis kovoti su klimato kaita? Ar gamtos atkūrimas yra praktiškai įgyvendinimas? Apie tai diskutuosime su Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininku Algiu Gaižučiu bei Lietuvos žaliojo aljanso pirmininku, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Algimantu Paulausku.   Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.