Ką žinome apie Europos Parlamentą?: Dar viena kraštutinių dešiniųjų pergalė Europoje

Kraštutinės dešinės partijos Europoje toliau rodo puikius rezultatus rinkimuose. Austrijos parlamento rinkimus laimėjo buvusių nacių įkurta Laisvės partija, surinkusi beveik trečdalį balsų. Nors Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija anksčiau yra dalyvavusi koalicinėse Vyriausybėse, visuotinius rinkimus ji laimėjo pirmą kartą. Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė, kad Austrijos rinkimų rezultatai patvirtina bendrą Europos tendenciją, kad tradicinės partijos nepateisina rinkėjų lūkesčių. Politologo teigimu, tradicinės partijos nebesugeba atliepti esminių problemų, pavyzdžiui, migracijos, bei vykdo politiką, kuri brangiai kainuoja, pavyzdžiui, Žaliąjį kursą. Pasak L. Kojalos, tai sudaro sąlygas iškilti radikalioms jėgoms pasiūlant alternatyvią viziją, o tai vizijai įgyvendinti būtina gauti valdžią, nes iki šiol šios partijos nebūdavo koalicijoje arba būdavo joje kaip mažesnieji partneriai. Žvelgiant iš mūsų regiono perspektyvos, didžiausią nerimą turėtų kelti Austrijos kraštutinių dešiniųjų pozicija Ukrainos klausimu. Laisvės partijos lyderis Herbertas Kicklas (nuotr.) nuolat kritikavo karinę pagalbą Ukrainai bei ES sankcijas Rusijai. L. Kojala išvardijo keletą priežasčių, kodėl tokia laikysena yra patraukli daliai rinkėjų. Pirma, dalis visuomenės yra nepatenkinta dėl sankcijų pakilusiomis kainomis ir kvestionuoja poreikį mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Antra, rinkėjai neturi didelio noro prijungti Ukrainą prie ES ar tuo labiau – prie NATO. Be to, politologas išskyrė Rusijos kuriamą naratyvą, kuris yra paveikus daliai rinkėjų. „Iš Rusijos plinta naratyvas, kad Rusija yra vienintele tradicinių vertybių gynėja ar krikščioniškasis bastionas, kurią tarsi nori sunaikinti liberalioji ES, kurią tarsi atstovauja tos pagrindinės Europos valstybių politinės jėgos. Ir vienintelis būdas pakreipti Europą kita kryptimi yra toms konservatyvioms jėgoms tarsi vienytis ir tokiu atveju atrodo, kad Putino Rusija gali būti ne grėsmė, ne geopolitinis iššūkis, o netgi sąjungininkas", – Kremliaus diegiamą naratyvą Europoje apibendrino L. Kojala. Laisvės partijos lyderis H. Kicklas teigia, kad yra pasiryžęs formuoti koaliciją su įvairiomis partijomis, tačiau kol kas likusios politinės jėgos atsisako galimybės būti valdžioje su kraštutiniais dešiniaisiais. L. Kojala teigia, kad kraštutiniams dešiniesiems veikiausiai bus pasiūlyta sudarinėti daugumą, kadangi yra įprasta teikti pirmenybę daugiausia balsų surinkusiai partijai. Ideologiškai artimiausia jėga yra centro dešinės partija, kuri rinkimuose liko antra, tačiau, L. Kojalos teigimu, tokios koalicijos tikimybė yra maža dėl asmeninių konfliktų tarp šių partijų lyderių. L. Kojala akcentavo, kad Austrijos porinkiminė padėtis kelia platesnį klausimą apie tai, kaip tradicinės partijos turėtų elgtis formuojant valdžią, kai radikalios jėgos surenka vis daugiau balsų. Politologo teigimu, dažniausiai pasirenkama izoliacijos strategija: „tai yra bandoma visais įmanomais būdais jas apeiti ir išstumti iš potencialių valdžios dalybų, net jeigu šios politinės jėgos surenka ženklų balsų skaičių. Tokį kelią renkasi nemaža dalis valstybių. Tokį kelia mes matome, pavyzdžiui, Prancūzijoje kuriant sanitarinį kordoną ir bandant kiek įmanoma labiau atriboti Marine Le Pen.“ Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.