KĄ ŽINOME APIE EUROPOS PARLAMENTĄ?: Europos Parlamentas siekia perpus sumažinti pesticidų naudojimą

Europos Parlamento Aplinkosaugos komitetas antradienį balsavo už pasiūlymą sumažinti cheminių pesticidų naudojimą ir skatinti gamtai mažiau žalingą kenkėjų kontrolę. Pagal reglamentą, iki 2030 m. bus siekiama sumažinti pesticidų naudojimą iki 50 proc., o pavojingesnių produktų naudojimas turėtų būti sumažintas iki 65 proc. Siūlomu reglamentu taip pat būtų uždrausta naudoti cheminius pesticidus arčiau kaip penkių metrų atstumu nuo jautrių teritorijų, pavyzdžiui, parkų, žaidimų aikštelių, poilsio zonų ir viešųjų takų. Visos pataisos dokumente užėmė net 492 puslapius. Europarlamentaras, EP Aplinkosaugos komiteto narys Liudas Mažylis Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie EP?“ teigė, jog šiuo dokumentu buvo siekiama rasti kompromisą tarp aplinkosaugos ir žemės ūkio. Komitetas sprendimą priėmė nedidele dauguma – 47 nariai balsavo už, o 37 – prieš. Prieš šį pasiūlymą balsavo kraštutiniai dešinieji bei Europos liaudies partijos nariai, tarp jų – ir L. Mažylis. Jo teigimu, nors pesticidų naudojimą būtina mažinti, sprendimą nulėmė pasikeitęs globalus kontekstas. „Mūsų frakcijos pozicija yra tokia, kad mažinti pesticidų naudojimą, be abejo, reikia. Tai – kelias į sveikesnes ekosistemas ir dėl to jokių abejonių nėra. Prie šių argumentų vis dėlto prisideda ir tai, kad šiuo metu globalus kontekstas koreguoja požiūrius – mes negalime prisidėti prie maisto trūkumo didinimo. Ir čia Ukraina nėra vienintelis šaltinis. Mes matome, kad vienos valstybės maisto grandinių sutrikdymas jau atsiliepia trečiosioms šalims ir jos jau kelia aliarmą. Atsiranda bado grėsmė, maisto neįperkamumas. O dar ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Taigi globalus kontekstas neleidžia mums pernelyg radikaliai atsisakyti tų augalų apsaugos priemonių – vis dėlto pagrindinis tikslas yra išsaugoti maisto tiekimo grandines. Yra ir kitų argumentų – pereinant prie brangesnių metodų, prie brangesnių technologijų kyla grėsmė ūkininkų pragyvenimo šaltiniams bei jų veiklos tvarumui. Tai tų argumentų visuma ir vedė prie to, kad reglamentui tokia forma, koks jis buvo pateiktas, mūsų frakcija nepritaria“, – aiškino europarlamentaras. Pasak L. Mažylio, Europai maisto tikrai nepritrūks, tačiau naujos kontrolės priemonės veikiausiai padidins kaštus maisto vartotojams. Europarlamentaro teigimu, reikia užtikrinti, jog maistas Europoje būtų įperkamas. Paklaustas, ar teko bendrauti su Lietuvos žemdirbiais, europarlamentaras prisipažino, jog liko kiek nustebęs, jog žemdirbiai nebandė su juo susisiekti dėl šio klausimo: „aš netgi stebiuosi, kad kokio tai specialaus spaudimo man, kaip aplinkos komiteto nariui, nebuvo. O juk čia ūkininkų interesai yra ant svarstyklių lėkščių. Tai netgi stebiuosi, kad nebuvo ieškoma kontakto ar kažkokio bandymo diskutuoti, pateikti savo pozicijas man, kaip asmeniui, kuris vienintelis iš Lietuvos europarlamentarų tiesiogiai dėl tokių dokumentų balsuoja." Iki naujų kontrolės priemonių įsigaliojimo dar turės būti nueitas ilgas kelias – kitą mėnesį dėl EP pozicijos bus balsuojama plenarinėje sesijoje. Jei Parlamentas balsuos už šias pataisas, dar reikės pasiekti susitarimą su Europos Taryba. Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.