LRT „Aktualijų studija“. Kokio žiniasklaidos savireguliacijos modelio reikia Lietuvai?

Seimo Kultūros komitetas ruošiasi kurti darbo grupę, skirtą peržiūrėti dabartinę žiniasklaidos savireguliacijos sistemą. Poreikis tokiai peržiūrai ir galbūt naujo modelio sukūrimui kilo po to, kai žurnalistų kritikos sulaukė dabartinės Visuomenės informavimo etikos komisijos veikla.Jau kiek anksčiau prasidėjusias diskusijas dar labiau paskatino pernai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos priimtas sprendimas, kad Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas yra negaliojantis, mat nebuvo registruotas teisės aktų registre. Toks teismo sprendimas lėmė, kad iki tol šio kodekso pagrindu priimti komisijos sprendimai dėl žurnalistų etikos pažeidimų taip pat negalioja.Kodėl dabartinė žiniasklaidos savireguliacijos sistema sulaukė tiek daug kritikos? Ką reikėtų joje keisti? Kokia yra europinė praktika? Koks žiniasklaidos savireguliacijos modelis geriausiai tiktų Lietuvai?Diskusijoje dalyvauja: Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininke Vaiva Žukiene, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Lietuvos žurnalistų centro vadovė Džina Donauskaitė, Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Deimantas Jastramskis, Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovas Arnas Marcinkus ir Nacionalinės spaudos asociacijos vadovė Inesa Stravinskaitė.Ved. Aleksandra Ketlerienė